|
|
|
Kai Saulę dengia velnio uodega
Šiandien lietuviai stebės gana retą reiškinį – didžiausią dalinį Saulės užtemimą mūsų šalyje per 16 metų. Šį kartą Mėnulis uždengs nuo 67 iki 78 procentų Saulės disko. Pajūrio gyventojams ypač pasisekė – šiame krašte ir bus matomas didžiausias užtemimas.
Pasak Astronomijos mėgėjų klubo „Albireo“ prezidento Jono Kaspariūno, kuris su kolegomis kvietė užtemimą stebėti specialiais teleskopais didžiuosiuose miestuose, Klaipėdoje užtemimas prasidės 10 val. 50 min., savo piką pasieks vidurdienį ir baigsis šiek tiek po 13 val. Nors šis užtemimas – pilnas, tokį jį galės stebėti tik Farerų salų bei Špicbergeno (Svalbardo) salų archipelago gyventojai. Europai, kaip ir daliai Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Šiaurės Kinijos teks tenkintis daliniu saulės užtemimu. Paskutinį kartą panašaus dydžio Saulės užtemimą Europoje galima buvo stebėti 1999 metais. Visiško užtemimo nebesulauksime J. Kaspariūnas priminė, kad Saulės užtemimu vadinamas reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip visiškai ar iš dalies uždengdamas Saulės diską. „Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda – ilgiausia visiško Saulės užtemimo trukmė – vos 7 min. 40 s“, – sakė J. Kaspariūnas. Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai, kai Mėnulis uždengia nuo 80 iki 100 proc. Saulės, kartojasi kas 300–400 m., daliniai – kas 2–3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas, J. Kaspariūno duomenimis, Lietuvoje stebėtas 1954 m. birželio 30 d. Mūsų šalyje jų nebus visą XXI-ąjį amžių. „Panašu, kad pilno užtemimo, matomo Lietuvoje, nė vienas dabar gyvas nesulauks, jis įvyks tik 2142 metais“, – sakė J. Kaspariūnas, pridurdamas, kad artimiausią dalinį Saulės užtemimą matysime 2021 m. birželio 10 d., deja, jis bus ne toks didelis, kaip pastarasis. Į šiandieninį panašaus užtemimo sulauksime tik po 15 metų – 2030 metų birželio 1 dieną, o 2048 metais Šiaurės Lietuvoje bus matomas žiedinis Saulės užtemimas, kai Mėnulis pateks į Saulės disko vidurį ir bus stebimas žiedas – Saulės vainikas. Užtemimas gali nusinešti regą Nors daugeliui yra tekę girdėti, kad Saulės užtemimo negalima stebėti plika akimi, J. Kaspariūnas įspėja – vien tik akinių nuo Saulės toli gražu neužteks. „Tiesioginiai Saulės spinduliai pažeis jūsų akis ir netgi gali sukelti neatitaisomą aklumą. Saulės akiniai nesuteikia reikiamos apsaugos, netinka ir apšviestos foto juostelės, aprūkę stiklai ir panašūs populiarūs Saulės stebėjimo įrankiai. Žiūrėkite į Saulę tik per tam tinkamus filtrus, o saugiausia užtemimą stebėti naudojant vadinamąjį „pinhole“ projektorių, kurį galima pasidaryti patiems“, – aiškino J. Kaspariūnas. Šiam projektoriui prireiks kartoninės dėžės, kurios viename vidiniame šone įklijuojamas baltas popieriaus lapas, o priešingame dėžės šone praduriama kelių centimetrų skylė, kuri užklijuojama aliuminio folija. Ją pradūrus adata ir nukreipus į Saulę, per skylutę patenkanti šviesa ant balto popieriaus lapo suprojektuos Saulės diską. Anot astronomijos entuziasto, regėjimo nesugadinsime į Saulę žvelgdami per suvirintojų naudojamus akinius, kurių indeksas didesnis negu 14, naudodamiesi specialiais teleskopais ir žiūronais, turinčiais atitinkamus Saulės filtrus. Nuo prietarų iki ekonominės įtakos Senovės lietuviams, kaip ir kitoms tautoms, Saulės užtemimai keldavo siaubą. Tikėta, kad jo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, jog atleistų nuodėmes, nutolintų nelaimes. Žmonės užverdavo langines, uždangstydavo langus, kartais uždegdavo žvakes, smilkydavo. Jei spėdavo, gyvulius suvarydavo į tvartus ir uždarydavo, bijodami, kad šie nesusirgtų ar neapaktų. Dėl Saulės užtemimo lietuviai kaltindavo velnią ar raganą. Tikėta, kad užtemimo metu velnias užkiša savo uodegą tarp Žemės ir Saulės arba ragana apsiverčia ant kito šono ir skvernu uždengia Saulę. Norėdami nubaidyti piktąsias dvasias, senovės lietuviai triukšmaudavo, tarškindavo indais. Panašiai elgdavosi ir kitų pasaulio kraštų senovės gyventojai. J. Kaspariūno teigimu, žmogui Saulės užtemimai didesnės įtakos neturi, o gamta į juos reaguoja taip, kaip ateinant vakarui – paukščiai ir gyvūnai aprimsta, nutyla. Užtemimo metu 2–3 laipsniais gali nukristi oro temperatūra, vėjo greitis sumažėja apie 0,7 m/s. Šiuolaikiniame pasaulyje, anot astronomijos mėgėjo, labiau negu prietarai žmonėms rūpi pragmatiškesni dalykai, pavyzdžiui, tai, kokias pasekmes užtemimas turės energetikos sistemai. „Europos Sąjunga iš Saulės pagamina apie 90 gigavatų elektros energijos. Numatoma, kad dėl užtemimo jos gamyba esant giedram orui laikinai gali nukristi iki 34 gigavatų. Palyginimui - Ignalinos atominė elektrinė, veikiant abiem blokams, pagamindavo 3 gigavatus elektros energijos“, – sakė J. Kaspariūnas. * Vietnamo gyventojai tikėjo, kad užtemimo metu Saulę užvaldo didžiulė varlė, kinai kaltino išalkusį dangaus drakoną, o vikingai – vilkus. Korėjos folklore išlikę pasakojimų, kad Saulę pagrobdavęs mitinis šuo. • Senovės graikai Saulės užtemimą priimdavo kaip dievų pykčio ženklą, pranašaujantį nelaimes ir destrukciją. • Modernioje visuomenėje įsivyravo prietaras, kad Saulės užtemimai pavojingi besilaukiančioms moterims ir negimusiems vaikams. Kai kuriose kultūrose maži vaikai ir besilaukiančios moterys iki šiol per užtemimą prašomi neišeiti iš namų. • Tam tikrose Indijos dalyse žmonės per užtemimą badauja, nes tiki, kad bet koks tuo metu pagamintas maistas bus nuodingas. • Italai įsitikinę teigiama užtemimo galia – esą per Saulės užtemimą pasodintos gėlės bus ryškesnės ir spalvingesnės.
|
|
