Šokoladinio smuiko kelionėn

Praėjusį savaitgalį Kretingos kultūros centre buvo surengta neįprasta kelionė į šokolado istoriją, į kurią pakvietė aktorė Rasa Čižauskaitė ir smuiko bei fortepijono duetas – tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Viktorija Čepinskienė ir pianistė Julija Bujanovaitė.

Šokolado istoriją su muzika susiejo aktorė Rasa Čižauskaitė (kairėje) ir smuiko virtuozė Viktorija Čepinskienė.

Skambant kamerinės muzikos perlams, kuriuos ant XVIII amžiaus smuiko stygų suvėrė smuikininkė V. Čepinskienė, aktorė R. Čižauskaitė pirmiausia nuvedė per dievų gėrimu kadaise vadinto šokolado praeitį nuo jo gimtinės Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose ligi Viduramžių Europos ir šiandienos.

Šokolado pradininkai – majų bei actekų gentys, atradusios Dievų maistu vadinamą gėrimą jau prieš 3 tūkst. metų. Kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus.

„Beje, kakavos pupeles majai ir actekai naudojo vietoj pinigų. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų, išlaikė 300 žmonų, šokoladą gerdavo tik iš aukso taurių ir kaskart panaudojęs jas išmesdavo į ežerą“, - pasakojo R. Čižauskaitė. Už 400 kavos pupelių tuomet galima buvo įsigyti 1 vergą.

Centrinės Amerikos gyventojai buvo pirmieji, išmokę gaminti šokoladą, ir jį vartojo skystą. Manoma, kad mokajos kultūros žmonės šokoladu mėgautis pradėjo jau 1900 m. pr. Kr. Majų kultūros palikimas – piešiniai ant sienų, išlikę raštai ir indai – byloja apie kakavos vartojimą.

Esama daugybės teorijų, kaip kakava pateko į Europą, bet pirmasis apie ją sužinojęs europietis buvo Kristupas Kolumbas. Europoje kakava buvo ypač vertinama: XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė, jog tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria pinigus. „1521 m. ispanams užkariavus Meksiką, kakavos pupelės tebebuvo naudojamos kaip valiuta, tačiau kakavos gėrimo ispanai dar nevertino. Tik sumanę pasaldinti cukranendrių cukrumi, konkistadorų palikuonys jį pamėgo. Tada kakava pasklido Europos turtuolių namuose kaip prabangus gėrimas.

Šokoladas ėmė populiarėti tik antrojoje XIX a. pusėje, kai pramonės pažangos dėka tapo įmanoma masinė gamyba“, – skambant populiariosios klasikos muzikiniams intarpams, šokolado istoriją pasakojo R. Čižauskaitė.

Šiandieną pats brangiausias pasaulyje yra Ekvadore parduodamas itin retos rūšies, iš Ramiojo vandenyno pakrantėje, ties Ekvadoru, augančių kakavmedžio išgaunamas juodasis šokoladas, kurio 45 gr. svorio plytelė kainuoja 169 eurus.

O programos kulminacija – žiūrovams buvo pateikta paskanauti karšto belgiško šokolado, kuris buvo pagamintas vietoje, koncertui artėjant į pabaigą.

• Rašyti komentarą (1)