|
|
|
Kai mėlynė paaky – nuo žmonos
Kretingos psichikos sveikatos centro vadovės Inos Viršilienės teigimu, polinkį smurtauti turi tiek vyrai, tiek moterys, tačiau smurto apraiškos vertinamos nevienodai. Jei moteris trenkė antausį vyrui – tarsi normalu, o jei trenkė vyras – jo smūgis stipresnis, lieka žymės ir tai jau vertinama kaip smurtas. Vyrai labiau kenčia nuo moterų psichologinio smurto, kuris yra rafinuotesnis, negu jų. Vyrai nedrįsta pasisakyti Šią problemą į viešumą iškėlęs skaitytojas Juozas Paulius iš Kalniškių išdrįso prabilti apie situaciją savo kaime, susijusią su jo pažįstamais žmonėmis. „Kaimuose šeimų santykiuose dažnai viršų ima piktos ir agresyvios moterys. Vyrai pluša statybose Norvegijoje arba miškuose, o moterims kaime nėra darbo, – jos laukia su pinigais grįžtančių vyrų ir dar reikalauja, kad šie namuose tvarkytų, gražintų ūkį. Jei vyras pavargęs, tuoj kyla konfliktai ir dar žmona, žiūrėk, į „čainiką“ užmeta. Aš neginu tų vyrų, bet gerai žinau kelis, kurie palūžo nuo tokio gyvenimo ir atsidūrė prie parduotuvės, kad buteliu numalšintų savo gėlą. Taip ir įpranta girtuokliauti. Ateina ir su mėlynėmis, bet nedrįsta pasisakyti, kad gavo nuo žmonos. Gaila man tų vyrų, sulaukę 55–60-ties nuo tokio gyvenimo krenta kaip lapai“, – pasakojo skaitytojas. Jis įsitikinęs – jei visuomenėje niekas nesikeis, vyrai išnyks kaip rūšis. „Mieste gal ir kitaip yra: moterys dirba, jos labiau išsilavinusios, bet kaime dėl nedarbo tampa piktos. O ir šiaip kaimo žmonės dabar nevilty: tamsus jų vidus, tik skambina pavojaus varpais – visos kalbos tesisuka apie karą.“ Spręsti konfliktą yra menas Iš prigimties kiekvienam žmogui yra būdingas smurtas: stresinėje situacijoje jis bėga arba puola, o puolimo būdą pasirenka pats. Žmogaus polinkis smurtauti, anot I. Viršilienės, nepriklauso nei nuo išsilavinimo, nei nuo socialinės padėties, – nuo to priklauso tik smurto formos. „Kuo žmogus primityvesnis – jo asmenybė lėkštesnė ir išsilavinimas žemesnis, tuo dažniau agresija prasiveržia smūgiais, o išsilavinusio žmogaus smurto forma yra lankstesnė – jis geba savo agresiją nukreipti kita linkme: išeina į lauką ir padaro 10 pritūpimų ar imasi paskaldyti malkų“, – kalbėjo I. Viršilienė. Ne be reikalo tokioje šalyje, kaip Japonija, įstaigose yra įrengtos bokso kriaušės, kurias trankydamas žmogus išsikrauna ir nusiramina. Mūsų visuomenėje, tikino I. Viršilienė, vyrui prisipažinti, kad yra puolamas žmonos, nėra priimta. Kuo žmogus intelektualesnis, tuo labiau jis geba suvaldyti agresiją ir spręsti konfliktą. „Darbe ar šeimoje du protingi žmonės tokią situaciją sprendžia konflikto valdymo būdu, o tai yra menas – išklausyti, įvertinti ir rasti sprendimo būdus. Deja, dauguma problemų ir kyla dėl to, kad išklausyti dažniausiai mes ir nemokame“, – pabrėžė specialistė. Už situaciją, kurioje dalyvauja du žmonės, abu ir yra atsakingi. „Dažnai tenka girdėti vyrus sakant – mane žmona išprovokavo smurtauti: intensyviai šnekėjo, erzino, nesusivaldžiau ir trinktelėjau. Žmona jokiu būdu neprisipažins, kad yra kalta. Nors iš tiesų abu kalti – kuris šnekėjo bei provokavo konfliktą ir tas, kuris trenkė, – tvirtino I. Viršilienė, patikindama, jog konfliktuojantys sutuoktiniai, norintys išsaugoti darną šeimoje, abu turėtų kreiptis į psichologą pagalbos. Tačiau gerai, jeigu problemą suvokia ir jos sprendimo ieško nors vienas šeimos narys. – Vienas sraigtelis pajuda, ir mechanizmas susitvarko.“ Kretingos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko Algirdo Budgino komentaras: – Tiek vyrams, tiek moterims galioja Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Smurtas – tai ne tik veiksmas, bet ir žodžiai: kai grasina, spaudžia, koneveikia, kompromituoja. Visgi vyrai akivaizdžiai dažniau smurtauja prieš moteris: iš 100 besikreipiančių dėl smurto šeimoje atvejų pasitaiko tik kokie 5, kai kenčia vyrai. Neseniai pareigūnai buvo iškviesti į šeimą, abu akivaizdžiai neblaivūs, vienas kitą kaltino smurtu. Dažniausiai išsiblaivo, vienas kitam atleidžia ir taip – ligi kito policijos iškvietimo. Spręsti problemas reikia abiem, bet ligi tol, kol kyla konfliktas – nesutariant kreiptis į psichologus ar negyventi kartu. Pagalbą asmenims nuo smurtaujančių sutuoktinių suteikia Kretingos socialinių paslaugų centre nuo 2003 m. veikianti Krizių tarnyba – joje laikinai gali apsistoti moterys su vaikais, arba vyrai su vaikais. „Per tą laiką pas mus buvo prisiglaudę 218 suaugusiųjų ir 284 vaikai, tačiau – tik 3 vyrai. Yra buvęs atvejis, kai apsistojo vyras su 4 vaikais, tačiau ne dėl smurto, – teigė Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Virginija Narbutienė. – Priėmus įstatymą, moterys tapo gerokai drąsesnės, žiūrėk – jau vyras areštinėje. Dirbdamos socialinį darbą šeimose, žinome, kad smurtauja ir moterys. Būna, kad pas mus jos ateina kaip aukos, kad lengviau išsiskirtų su sutuoktiniais, nors paaiškėja, kad ir jos pačios, kaip sakoma, ne pėsčios.“
|
|
