|
|
|
Sporto centras kils kartu su abejonėmis
Šiemet įprastą Savanorių gatvės gyventojų ir sporto entuziastų gyvenimą sudrums kone 15 metų planuojamo Kretingos sporto ir sveikatingumo centro statybos darbai, tačiau jau dabar nesutariama, ar nebus užprogramuota nesėkmė jau pirmajame projekto rengimo etape – pasirenkant centro vietą. Pagal dabartinį projektą, miesto stadiono pašonėje atsirasiantis sporto ir sveikatingumo centras jau esančias automobilių stovėjimo vietas papildys vos trimis dešimtimis, nors centras vienu metu talpins per 800 žmonių. Vietą rinkosi iš dviejų Sporto komplekso studija, savivaldybei kainavusi 7,24 tūkst. Eur (25 tūkst. Lt), parengta dar 2007 m., miestą valdant tuometiniam merui, dabartiniam tarybos nariui Valerijonui Kubiliui. Tuomet, pagal Savivaldybės tarybos narių pageidavimą, sporto kompleksui pritaikytos dvi Kretingos miesto vietos: Savanorių gatvėje, miesto stadiono teritorijoje, šalia „Sodros“ pastato, kur ir nuspręsta statyti sporto ir sveikatingumo centrą, bei kitame Savanorių gatvės gale, buvusio vandens bokšto link, priešais Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją. Šioje vietoje be uždaro sporto komplekso numatytas dar ir 3000 vietų stadionas. Tiek tuometinis architektas, tiek V. Kubilius anuomet sutarė, kad tinkamesnė vieta sporto kompleksui būtų dabartinio miesto stadiono teritorijoje, tačiau miesto vadovas akcentavo ir tai, kad sporto aikštynui skirto ploto vandens bokšto link irgi negalima atiduoti kitoms reikmėms, tik sportui. V. Kubilius tikino nuomonės nepakeitęs ir šiandien. „Vieta, kur iškils sporto ir sveikatingumo centras, patraukli miestiečiams ir patogi ateiti, centras papuoš ir patį stadioną. O sklypas šalia prekybos centro „Lidl“ yra rezervuotas sportinėms, kultūrinėms reikmėms ir liks neliečiamas. Galbūt kada nors čia bus aikštynai, gražūs teniso kortai“, – tikisi V. Kubilius. J. Mažeika taip pat prisiminė, kad buvo svarstomos abi Savanorių g. vietos, tačiau pastaroji pasirinkta, nes šalia miesto stadiono statyti centrą atsieis pigiau, mat čia yra visi reikalingi inžineriniai tinklai. „Tokiam miestui, kaip Kretinga, turėti du stadionus, manau, būtų perteklinis dalykas, išlaikyti juos abu – pernelyg brangu“, – dar vieną motyvą, kodėl komplekso įkūrimui nepasirinkta vieta Savanorių g. gale, atskleidė J. Mažeika. Mero teigimu, Savanorių gatvės gale yra suplanuotas plotas sporto aikštynams, tačiau apie realius darbus kol kas negalvojama. Teritorijos tarp Savanorių g. ir kelio Šiauliai–Palanga detalųjį planą Savivaldybė patvirtino dar 2010 metų gegužę, tuomet numatyta suformuoti 1,8 ha sklypą prekybos centro statybai, 4,3 ha ploto sklypą – sporto centro statybai, 4 sklypus – daugiabučių namų statybai, likusią teritoriją numatyti individualių mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Anot Savivaldybės administracijos atstovės spaudai Gintarės Puidokienės, ši teritorija – urbanizuota, visos būtinosios inžinerinės komunikacijos praeina pro Savanorių gatvę. Stebina trumparegiškumas Nors sprendimas dėl sporto centro vietos priimtas tuometės rajono tarybos sprendimu, tarybos narys Palangos miesto komunalinio ūkio vadovas Kostas Skierus teigė jau tuomet protestavęs prieš šį pasirinkimą. „Aš ir dar keli tarybos nariai kėlėme triukšmą, tačiau valdančioji dauguma, kurią tuomet sudarė konservatoriai ir tvarkiečiai, nusprendė kitaip. Buvo aiškinama, kad sporto kompleksas turėtų būti arčiau centro, arčiau žmonių susibūrimo vietos. Ir tuomet, ir šiandien manęs tokie argumentai neįtikina“, – prisiminė K. Skierus. Jo manymu, vieta parinkta neteisingai jau vien dėl to, kad ji suspausta. Svarbus ir praktinis aspektas – jei kompleksas būtų atsiradęs Savanorių gatvės gale, priešais Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją, juo būtų galėję naudotis tiek šios, tiek Marijos Tiškevičiūtės mokyklos mokiniai. „Neišspręstas ir automobilių stovėjimo klausimas. Svarbiausia, mes panaikiname vieną žalią treniruočių veją – futbolo aikštę, kur sportuodavo Sporto mokyklos auklėtiniai. Šiai aikštei dabar teks ieškoti naujos vietos, – kalbėjo K. Skierus. – Savanorių g. gale būtų tilpę viskas, o perspektyvoje – ir teniso kortai būtų galėję įsikurti papildomai, ir mašinų stovėjimo aikštelei būtų likę pakankamai vietos. O šalia miesto stadiono ir „Sodros“ net ir dabar, kol nėra sporto centro, vietos nerasi – visur prikišta mašinų.“ Palangoje dirbantis K. Skierus pažymėjo, kad gerųjų pavyzdžių toli ieškoti nereikia – artimiausi kaimynai, įgyvendindami panašius sumanymus, sugeba tvarkytis geriau: „Palangoje šiuo metu kaip tik ruošiamasi statyti baseiną, tam paskirta didžiulė erdvė, kuri iki tol buvo pakankamai apleista. O mūsiškiai sutvarkytoje teritorijoje stato dar kažką naujo – norėdami padaryti gera, padarys tik blogiau. Reiktų daugiau meilės savam miestui ir galvojimo bent dešimt metų į priekį.“ Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės teigimu, pagal projektą numatyta, jog šalia naujojo sporto ir sveikatingumo centro liks tos automobilių stovėjimo vietos, kurios Savanorių g. yra ir dabar. Papildomų vietų atsiras rytinėje pusėje – iš viso 29-ios, įskaitant 4 vietas neįgaliesiems. Anot V. Kubiliaus, galimybių studijoje specialistai buvo suskaičiavę, kiek automobilių stovėjimo vietų turėtų būti, kur jos bus įrengtos. „Vietų per daug niekada nebūna. Švyturio areną Klaipėdoje pastatė su didžiule stovėjimo aikštele, bet nuvažiuok 15 min. iki renginio ir vargu ar rasi vietą“, – svarstė V. Kubilius. Ieško papildomų lėšų Pasak R. Lukauskienės, bendras dviejų aukštų sporto ir sveikatingumo centro plotas – 4 tūkst. 734 kv. m. Krepšinio aikštė užims 1 tūkst. 469 kv. m, baseino plotas – 658 kv. m, taip pat bus įrengtos persirengimo patalpos, sanitariniai mazgai, antrame aukšte atsiras pora kabinetų administracijai ir dvi sporto salės – 117 kv. m ir 223 kv. m. Maksimalus žiūrovų skaičius, kurį talpins centras, – 822. „Projektas parengtas, bet iki statybos pradžios dar turime surasti rangovą. Kai tik pasirašysime sutartį, ir jeigu nebus apskundimo, gal net po mėnesio galėsime pradėti darbus. Lėšos jau skirtos ir mes privalome jas panaudoti“, – sakė R. Lukauskienė. Šiemet Kretingos rajono savivaldybė iš valstybės biudžeto – Valstybės investicijų programos (VIP) investiciniams projektams planuoja gauti 930,26 tūkst. Eur (per 3,2 mln. Lt), dalis jų – 144,8 tūkst. Eur (apie 0,5 mln. Lt) atiteks sporto ir sveikatingumo centro Savanorių gatvėje statyboms pradėti. Bendra projekto vertė – apie 4,5 mln. Eur (15,5 mln. Lt). Iki šiol Savivaldybė į sporto ir sveikatingumo centro atsiradimą jau investavo apie 66,6 tūkst. Eur (230 tūkst. Lt), už kuriuos parengta sporto komplekso galimybių studija, detalusis sklypo planas ir komplekso techninis projektas, sudarantis didžiają dalį šios sumos – apie 57,9 tūkst. Eur (200 tūkst. Lt). Projektą planuojama skaidyti į dvi dalis: iš pradžių už 2,9 mln. Eur (10 mln. Lt) planuojama pastatyti visų išmatavimų sporto salę su tribūnomis, įrengti sporto sales kitoms sporto šakoms. Per antrąjį etapą sporto centre turėtų būti įrengtas baseinas. Administracijos direktorius Virginijus Domarkas, praėjusių metų pavasarį lankydamasis Kūno kultūros ir sporto departamente, gavo pažadą, kad pirmajam komplekso statybų etapui iš Valstybės investicijų programos 2015 metais bus skirtas milijonas, 2016-aisiais – 3, o 2017 m. – 5 milijonai litų. Rajono meras Juozas Mažeika nebuvo linkęs spėlioti, ar šios sumos lieka realios, juolab kad ir pirmoji žadėta parama sumenko perpus. „Kol kas turime tokią skirtą sumą, kokią turime, bet su departamento direktoriumi esame kalbėję, kad rudenį, jeigu kurioje nors srityje bus sutaupyta, galime tikėtis papildomų lėšų. Savivaldybės darbuotojai taip pat stebi šaukimus ir laukia tinkamų Europos Sąjungos fondų programų, kuriose galėtų dalyvauti ir laimėti lėšų šiam projektui įgyvendinti. Jei tik atsiras tinkama programa – mūsų žmonės yra pasiruošę reaguoti“, – teigė J. Mažeika.
|
|
