Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Ministras budino patriotinius jausmus

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2015-03-03

Rinkimų išvakarėse Kretingoje apsilankęs ir Kultūros centre su gyventojais susitikęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas paaiškino, kodėl kilo būtinybė formuoti šauktinių kariuomenę, sakė, kad į ją loterijos būdu bus atrenkami pagal sveikatos būklę ir fizinį išsivystymą tinkantys jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų.

Neigė „diedovščiną“

Šiemet iš viso ketinama pašaukti apie 3 tūkst. jaunų žmonių.

„Ar nebijote, kad dabar iš Lietuvos į užsienį gali pasitraukti jų dar daugiau? Mes taip šnekam tarpusavyje – arba važiuosim į užsienį, arba ieškosim medicinos pažymų, kad į kariuomenę neimtų“, – atvirai savo nuomonę pareiškė ministro kalbos klausęsis vaikinas. Tačiau J. Olekas teigė esąs įsitikinęs priešingai – kaip tik daugiau užsienyje gyvenančio jaunimo šiuo Lietuvai sudėtingu metu daugiau sugrįš. „Vyrai nesitraukė 1944–1953-aisiais – galvas už Tėvynę guldė. O mes juk nekviečiam jūsų eiti į mūšį, mes kviečiam tik 9 mėnesius garbingai atitarnauti ir išmokti ginti šalį“, – atsakė ministras ir ragino neužvesti tos „velnio mašinos“, kad į užsienį visi pabėgs, tarp jaunimo – daug patriotų. „Jei mano sūnui ar anūkams loterija lemtų – eitų ir tarnautų. Viena, ką galiu pažadėti, – šaukimas bus skaidrus, į kariuomenę vienodai bus kviečiami tiek Seimo ar Vyriausybės narių, tiek eilinių Lietuvos piliečių vaikai“, – sakė J. Olekas. Jo žodžiais, nuo pareigos Tėvynei gali atleisti nebent prasta sveikata, kurios neįkrėsi, arba jei jaunuoliai jau sukūrę šeimas ir augina mažus vaikus. Studijos neiti tarnauti – ne priežastis, nes jas galima tęsti grįžus.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika teigė, kad ne tiek tarp jaunimo, kiek tarp tėvų nerimą sėja vadinamoji „diedovščina“ kariuomenėje. Be to, akivaizdi spraga yra švietimo sistemoje: ugdymo įstaigose vaikus daugiau mokome verslumo, skatiname užsidirbti, bet mažiau skiepijame pagarbą valstybei, jos simboliams. Tačiau, J. Oleko nuomone, jei būti patriotais neišmokė tėvai ir seneliai, tai ir mokykla nedaug padės. „Vasario 16-ąją prie namo aš niekada nekeliu Lietuvos valstybinės vėliavos – tai daro mano anūkai, tik reikia atidaryti duris ir pakelti, kad pasiektų“, – atviravo ministras. Jis pasidžiaugė, jog Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos šaulių sąjunga bei Švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusios trišalę sutartį ir jau kelerius metus rengia vasaros stovyklas vaikams, sakė, kad tokiose stovyklose galėtų dalyvauti ir kretingiškiai, reikia tik noro ir pedagogo entuziasto.

Ministras paneigė „diedovščinos“ reiškinį Lietuvos kariuomenėje, esą 9 tarnybos mėnesiai – per trumpas laikas jai įsišaknyti. Be to, sovietų laikais jaunuolius nugrūsdavo į Kazachstaną ar Vladivostoko link, o dabar visi tarnaus tik Lietuvoje, pagaliau šiais laikais visi turi mobiliuosius telefonus, kuriais galima paskambinti ir pranešti, jei kas ne taip.

Abejingas laukimas būtų klaida

J. Oleko žodžiais, formuodama šauktinių kariuomenę šalis reaguoja į Ukrainos įvykius. „Patys girdit, skraido rusų naikintuvai, arti mūsų valstybės sienų – Rusijos karinė amunicija, Karaliaučiuje sparčiai modernizuojama ginkluotė, kaupiami ginklai. Iš ten per Sankt Peterburgą vieni paruošti kariai vyksta į Ukrainą, kiti – dar mokomi“, – dėliojo faktus ministras. Todėl abejingumas Lietuvoje būtų klaida. „Mes nieko nedarėm iki Gruzijos įvykių, nieko – iki Ukrainos. Matom, kaip šios valstybės neteko savo teritorijų“, – aiškino jis ir užsiminė, jog Lietuva panašioje situacijoje buvo 1990-aisiais. „Tačiau kuo mes skiriamės nuo Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos?“ – klausė ir pats atsakė, jog dar 1994 metais Algirdas Brazauskas raštu kreipėsi į NATO generalinį sekretorių prašydamas Lietuvą priimti į NATO, kad savo saugumą ji galėtų grįsti kolektyvine gynyba. Anos valstybės svarstė ilgiau, todėl šiandien neteko dalies teritorijų: Moldova – Padniestrės, Gruzija – Pietų Osetijos, Abchazijos, Ukraina – Krymo ir dalies Luhansko bei Donecko sričių.

Lietuva gynybos reikmėms išleidžia apie 500 mln. dolerių, Rusija – apie 73 mlrd. dolerių. Lietuvos politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais išlaidos krašto apsaugai turėtų pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta NATO įsipareigojimuose. Anot ministro, jei taip būtų, tai mūsų šalis gynybos reikmėms jau turėtų apie milijardą dolerių.

Kariuomenei reikalingas maistas, buities reikmenys, šaudmenys perkami iš Lietuvos gamintojų, tad tai – paspirtis šalies verslininkams. Tik stambioji ginkluotė įsigyjama iš ją gaminančių šalių.

Einam teisingu keliu

Anot ministro, pagal šiuo metu tarnaujančių karių skaičių Lietuva prieš Rusiją jaučiasi kaip pirmokė: mūsų šalyje šiuo metu tarnauja apie 13 tūkst. karių (po pertvarkos, įskaičiavus šauktinius, tarnautų 20 tūkst. karių), na, o Rusijoje – apie 800 tūkst. Tačiau Lietuvos partneriai JAV turi apie 900 tūkst. karių ir maždaug 700 milijardų dolerių, t. y. 10 kartų didesnį biudžetą negu Rusija. Iš viso NATO pajėgose yra 3,5 mln. karių. Rusijos skaičiai – mažesni. Todėl Lietuvos pasirinktas kelias yra teisingas: pasikeisdami čia tarnauja JAV, Danijos, Portugalijos, Nyderlandų ir kitų NATO narių kariai.

J. Olekas atskleidė, kad jo pozicija – ateityje suformuoti profesionalią kariuomenę, o kol kas, nesant pakankamai profesionalų, 5 metus bus kviečiami tarnauti ir šauktiniai. Anot ministro, kylant grėsmei iš Rusijos, Lietuva negali stovėti nuošalyje, stebėti ir laukti vien tik NATO pagalbos.

Ministras teigė, kad, be tiesioginės agresijos, dabartiniu metu atlaikyti tenka ir puolimą kibernetinėje erdvėje. Skaudžiausia, kai iškreipta, neteisinga informacija įdedama į pačių Lietuvos piliečių lūpas. Mintyje jis turėjo pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo istoriją, kai žiniasklaida suskubo paskelbti apie tai, jog Vokietija Lietuvai neva skėlė antausį. „Nieko net panašaus nebuvo, priešingai – Vokietijos vyriausybė remia savo verslininkus ir skatina mašinas parduoti. Mes ir parašėme paklausimus ne Vokietijos valdžiai, o 10 ar 12-ai gamintojų, laukiame atsakymų, mašinas rinksimės konkurso tvarka“, – sakė ministras.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas