Savivaldybės biudžetas bus vykdomas, jeigu daugiau uždirbs gyventojai

Kretingos rajono savivaldybės taryba praėjusį penktadienį vienbalsiai patvirtino 2015 metų Savivaldybės biudžetą. Biudžeto pajamos kartu su investiciniams projektams finansuoti skolintomis lėšomis sudarys 29 mln. 131 tūkst. 155,3 Eur. Palyginus su patikslintu 2014 metų biudžetu, šių metų biudžetas yra 1 mln. 553 tūkst. 490,8 Eur, t. y. 5,63 proc. didesnis.

Augimas glaudžiai susietas su gyventojų pajamomis

Daugiau kaip 1,5 mln. Eur planuojamą biudžeto prieaugį Savivaldybė turėtų gauti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šiais metais GPM planuojama surinkti 8 mln. 896 tūkst. 548 Eur, t. y. 19 proc. arba 1 mln. 419 tūkst. 428 Eur daugiau negu pernai. Tad planuojamas GPM didėjimas lemia beveik visą numatomą 1 mln. 553 tūkst. 490,8 Eur biudžeto prieaugį. Savivaldybės vadovai, tarybos politikai nėra užtikrinti, kad padidintą GPM planą pavyks įvykdyti. Meras Juozas Mažeika, svarstant 2015 metų biudžeto projektą, ne kartą yra pabrėžęs, jog šis Finansų ministerijos Savivaldybei patvirtintas 2015 metų GPM mokesčių rodiklis yra nepagrįstai užaukštintas. GPM mokestis Savivaldybei tiesiogiai atitenka ne visas. Kokią šio mokesčio dalį gaus Savivaldybė, sprendžia irgi Vyriausybė. Šiemet savivaldybei atitenkanti GPM dalis, lyginant su praėjusiais metais, buvo padidinta 5,02 proc. – nuo 67,78 proc. iki 72,8 proc.

„Mes kreipėmės į Klaipėdos regiono mokesčių inspekciją ir prašėme išaiškinti, ar gyventojų pajamų mokesčio rodiklis 2015 metams mūsų Savivaldybei nėra per didelis. Inspekcijos specialistai mūsų būgštavimus patvirtino, tačiau Finansų ministerija į jų išvadas taip pat neatsižvelgė ir rodiklį paliko nepakeistą“, – kalbėjo J. Mažeika. Paklaustas, kas nukentės, jeigu GPM nepavyks surinkti tiek, kiek biudžete jo suplanuota, meras sakė, jog surinktos GPM lėšos naudojamos socialinėms reikmėms, o ar surinktų lėšų užteks, nemaža dalimi priklausys nuo to, kaip sąžiningai ir atsakingai dirbs socialines pašalpas gyventojams skirstančios komisijos, ar pašalpas duos tik tiems, kuriems jos yra būtinos ir priklauso.

Balsavo vienbalsiai, bet pastabų turėjo

Nors 2015 metų Savivaldybės biudžeto projektas aštresnių diskusijų nesukėlė, tačiau pastabų, pasvarstymų buvo. Biudžeto projektą apžvelgdamas Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Almantas Skruibys pasidžiaugė, jog Savivaldybė šiuos finansinius metus pradėjo beveik neturėdama skolų savo įmonėms (Kretingos autobusų parkui, Kretingos šilumos tinklams, „Kretingos vandenims“ ir „Kretingos komunalininkui“). Pirmąkart biudžete numatyta lėšų pradėti paskolų bankams grąžinimą (iki šiol tik skolinosi ir mokėjo palūkanas, o paskolų grąžinimas, sutarus su bankais, buvo atidedamas). A. Skruibys priminė, jog Savivaldybė šiemet skolintis investiciniams projektams dar negalės, kadangi tebėra neatstatytas skolinimosi limitas. Savivaldybė gali skolintis tik investiciniams projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos. Pažymėjęs, jog didėja mokinio krepšelio lėšos, A. Skruibys teigė, jog dėl mokinių skaičiaus rajone mažėjimo bendras lėšų krepšelis yra mažesnis ir lėšų trūksta. „Dėl lėšų trūkumo Švietimo skyrius ir Savivaldybės taryba turi ryžtis kartais priimti ir nepopuliarius sprendimus dėl klasių komplektų, mokyklų tinklo“, – teigė politikas.

A. Skruibys apgailestavo, kad rajone nėra nė vienos tinkamų išmatavimų sporto salės. „Šiemet biudžete lėšų numatyta sporto komplekso statybos pradžiai. Kad tik sporto komplekso neištiktų bibliotekos statybos likimas ir statybos eigoje neatsirastų siūlymų sporto kompleksą griauti, perprojektuoti“, – būgštavo A. Skruibys. Jis buvo patenkintas, kad biudžete pavyko surasti 38 tūkst. Eur BMX rampai įrengti. „Rampos laukia jaunimas – riedlentininkai, ekstremalaus dviračių sporto mėgėjai. Jaunimo laisvalaikiui gal vertėtų pritaikyti miesto žvyrduobę, ten ir rampą pastatyti“, – svarstė komiteto pirmininkas. A. Skruibys atkreipė dėmesį į Savivaldybės valdžios, anot jo, visiškai užmirštus vaikų darželius. „Dalis jų remonto nematė nuo įkurtuvių“, – teigė jis.

A. Skruibys pabrėžė, jog šių metų biudžete visoms biudžetinėms įstaigoms numatytas 12 mėnesių darbo užmokesčio fondas ir įnašai socialiniam draudimui, tad biudžetininkams negresia priverstinės neapmokamos atostogos, kurių būta ankstesniais metais.

Abejonės dėl seniūnijoms skiriamų lėšų

„Blogai skirstomos lėšos seniūnijoms, nėra tinkamos metodikos. Jeigu ji būtų, seniūnijoms pinigų neskirtų pagal seniūnės grožį ar priklausymą kuriai nors iš partijų“, – įtarimus dėl neskaidrumo planuojant biudžeto išlaidas seniūnijoms pažėrė Povilas Turauskis. Tarybos narys pareiškė, jog ydingai skirstant lėšas yra skriaudžiamos Darbėnų, Imbarės seniūnijos. J. Mažeika patikino P. Turauskį ir kitus, jog lėšos seniūnijoms skirstomos pagal patvirtintą tvarką, kuriai yra pritarę ir seniūnai. „O ne pagal partijas ar odos spalvą“, – replikavo meras.

Alvydui Jonaičiui rūpėjo, kaip Kretingos miesto seniūnija skaičiuoja, kiek reikia pinigų Kretingos miesto asfalto duobėms „lopyti“, kad kasmet tam skiriama panaši suma, šiemet – 188 tūkst. Eur. Seniūnas Stanislovas Juknevičius patvirtino, kad kasmet šiai reikmei lėšų gaunama vienodai: „Eilę metų – tas pats, bet tų lėšų reikėtų dešimt kartų daugiau“. O kokias gatves tvarkyti, seniūnas teigė nusprendžiantis pasitaręs su seniūnaičiais, Savivaldybės administracijos specialistu Giedriumi Ramonu.

Nerimsta dėl automobilių aikštelių prie daugiabučių

Konstantinas Skierus dar svarstant biudžeto projektą tarybos komitetuose reikalavo skirti lėšų automobilių stovėjimo aikštelėms prie Kretingos daugiabučių namų įrengti. Aikštelių problemos politikas nepamiršo ir tarybos posėdyje svarstant biudžetą. „Šiemet pradėkime nors tas aikšteles projektuoti“, – ragino jis.

Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas tvirtino, jog aikštelių problema jau sprendžiama. „Buvome sukvietę daugiabučių namų bendrijų pirmininkus, ruošiame programą, pagal kurią aikštelės bus rengiamos kooperuojant gyventojų ir Savivaldybės lėšas santykiu 20 ir 80 proc. Tikimės kasmet įrengti po 2–3 aikšteles“, – kalbėjo direktorius, pažymėjęs, jog Savivaldybė aikšteles įrenginės ne iš Kelių priežiūros programos, bet iš Savivaldybės papildomai gaunamų pinigų.

A. Jonaitis pasidomėjo, kodėl, kai apie 10 parengtų Savivaldybės gatvių ir kelių tvarkymo projektų dūlėja valdininkų stalčiuose, rengiami nauji. „Senuosius projektus reikia koreguoti, nes jie nebeatitinka dabartinių normatyvų“, – paaiškino G. Ramonas. J. Mažeika pažymėjo, jog siekiant išvengti projektų užsigulėjimo dabar Savivaldybė stengiasi remonto, statybos ir jų projektavimo darbus pirkti kartu. „Būna taip, kad gautų lėšų suprojektuotai gatvei renovuoti neužtenka, ieškome kitos – kuriai jų būtų gana“, – teigė meras.

• Rašyti komentarą (7)