|
|
|
Ar Lietuva atsilaikys prieš GMO
Trečiadienio rytą Vydmantuose gyvenanti, 100 bičių šeimų Erlėnuose, Sauseriuose, Vaineikiuose, Dauginčiuose, Liepynėje, Nemirsetoje laikanti Violeta Šedienė susiruošė į pirmąjį po žiemos pasimatymą su savo augintinėmis.
Bitei pagarbos – mažiau „Pakankamai šilta, saulėta, gamta po truputį alsuoja pavasariu. Neabejoju, kad jau šiandien bitės sugalvos apsiskraidyti“, – sakė daugiau kaip 30 metų bitininkaujanti moteris. Vadinasi, jau metas bus išvalyti lakas, avilių dugnus, apžvelgti perus, likusio maisto kiekį. Šiemet laisvu nuo tiesioginio darbo metu Violetai bitininkystės ūkyje ketina talkinti gaisrininko specialybę įgijęs sūnus Justas. „Žadame ūkį plėsti, įsigyti daugiau bičių šeimų“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo bitininkė. Jaunystėje išmoktas ir pamėgtas darbas lig šiol, sakė, jai įdomus, tačiau neslėpė: anksčiau bitė buvusi gerbiama ir tausojama kur kas labiau. Pagarbą bitei Violeta akcentavo ir Kretingos rajono savivaldybėje įvykusiame žemdirbių susitikime su žemės ūkio viceministru Albinu Ežerskiu. „Nudžiūvus paskutiniam augalui, išsekus paskutinei upei, žmogus supras, kad pinigų valgyti negalima. Jei ūkininkui iššalo žiemkenčiai – blogai, bet jis juos atsės. O jei išnyks bitės, pinigų nevalgysim“, – ji citavo mokslu pagrįsto dokumentinio filmo mintis, kai kalba pasisuko apie didelę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) žalą bičių sveikatai. Tačiau GMO – ne vienintelė rykštė bitininkystei. Ne mažiau gąsdina sisteminiai pesticidai, kuriais tręšiami netoli bitynų esantys laukai. Kai su genetiškai modifikuotais pasėliais susikryžmina natūralūs žiedai, palaikantys bičių gyvybę, – pavojus, o sisteminiai pesticidai pamažu veikia imuninę sistemą, vabzdžiai praranda įgimtus refleksus bei orientaciją, gali į avilius negrįžti visai, o jei grįžta, iš apipurkšto lauko parsineša žiedadulkių, laiko jas koryje, maitina perus – užsikrėtusi kiaušinėlio stadijos lervutė miršta. Koją kiša įtakingi ir turtingi Europarlamento derybose su ES Taryba pritarta, kad kiekviena Europos Sąjungos šalis pavasarį turės galimybę pati nuspręsti, ar augins GMO. Valstybės, kurios augins, turės užtikrinti, kad pasienio ruože jie nebus perkelti į kaimyninę šalį. Atrodytų, žinia, kad valstybės spręs pačios, turėtų džiuginti, tačiau bitininkai – sunerimę. Anot V. Šedienės, juk po vieną palaužti visada lengviau. „Bijome vienos užsienio įmonės, auginančios, dauginančios ir pasaulio šalių ūkininkams parduodančios modifikuotas rapsų bei kukurūzų sėklas, taip pat – trąšas. Ši firma – ir įtakinga, ir turtinga. Jos biudžetas didesnis negu visos Lietuvos“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė V. Šedienė. Susitikimo su viceministru iniciatoriaus Lietuvos ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininko Antano Stonkaus teigimu, vieni moksliniai tyrimai rodo, kad GMO žmonėms kenkia, kiti – kad neįrodyta, o patvirtintų išvadų nėra. A. Stonkus taip pat pasikliovė per televiziją matytų dokumentinių filmų siužetais. „Iš pradžių genetiškai modifikuotus produktus galima šaukštais kabinti, tačiau, laikui bėgant, išsigimstama – kentės palikuonys: trečioji karta gali tapti nevaisinga ir net mirti nuo sukeltų ligų“, – kalbėjo A. Stonkus, ragindamas viceministrą užkirsti tam kelią. A. Ežerskis atsakymo dėl GMO nežinojo, pažėrė tik spėlionių. „Matot, gyvenam globaliam pasauly, esam įvairių organizacijų nariai, turim tam tikrų įsipareigojimų. Lobistai dirba savo darbą – hibridai kuriami norint gauti didesnius derlius ir didesnius pinigus. Pastaruoju metu ūkininkams intensyviai brukami įvairios vegetacijos trukmės kukurūzai, kurie taip pat savotiškai modifikuoti“, – atviravo jis. A. Ežerskis pridūrė, kad GMO klausimu sprendimą priims ne Žemės ūkio ministerija, bet Seimas. O nikotininiai, ilgai veikiantys sisteminiai pesticidai, kuriais daugiausia tręšiami rapsai, viceministro teigimu, jau dveji metai, kai draudžiami, pernai buvo leista naudoti tik likučius. Kad taip yra, patvirtino ir susirinkime dalyvavęs stambus Šukės kaimo ūkininkas Bronius Milius
|
|
