Mokinių pranešimuose – įkvepiančios istorijos stipresniam rytojui

Pranciškonų gimnazijoje įvykusi Kretingos rajono mokinių konferencija „Laisvės kovos Lietuvoje ir Kretingos krašte“ dabartinių tarpvalstybinių neramumų fone nuskambėjo aktualiau negu bet kuriais kitais metais. Disidentinių organizacijų ir taikios rezistencijos laikotarpį nagrinėję moksleiviai kvietė išgyventi istoriją, mokytis iš jos ir semtis drąsos būti laisvais.

„Istorija, apie kurią kalbėjome, susikūrė iš žmonių aktyvumo, drąsos kažką daryti. Tie patys dalykai svarbūs ir šiandienos jaunimui“, – įsitikinęs istorikas Vaidas Kuprelis.

Anot konferencijos sumanytojo ir koordinatoriaus, Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojo Vaido Kuprelio, pats renginys jau tapo istorija: „Tai – aštuntoji konferencija. Šį kartą ji kiek netradicinė – jeigu anksčiau kalbėdavome apie partizanines kovas, nagrinėjome žymių partizanų biografijas, artėjantis Kovo 11-osios 25-metis tarsi įpareigojo akcentuoti taikią rezistenciją, neginkluotą pasipriešinimą, disidentinių organizacijų veiklą, besitęsusią nuo 1953 m. iki pat 1990-ųjų“.

V. Kuprelio teigimu, Kretingoje nuo 1978 m. pakankamai stipriai veikė Lietuvos laisvės lyga. Buvęs partizanų ryšininkas, vienuolis pranciškonas Bronislovas Poškus 1978 m. atsikėlė į Kretingą ir organizavo slaptą vienuoliją privačiuose namuose bei butuose. Pirmąjį mitingą Kretingoje jis inicijavo 1988 m. rugpjūčio 23 d., dar prieš Sąjūdžio susikūrimą. Dažnai Kretingoje lankydavosi ir Genutė Šakalienė iš Vilniaus laisvės lygos.

Aktualioji istorijos pusė

Nepaisant jo istorinės plotmės, šis projektas, V. Kuprelio žodžiais, pirmiausia ugdo pilietiškumą, kuris šiandien svarbus jau vien dėl naujų iššūkių, su kuriais susiduria Europa, – pasipriešinimas, laisvės, kaip vertybės, suvokimas vėl tampa aktualus.

„Ruošdami pranešimus moksleiviai perpranta partizanų, disidentų elgesį – jų buvo mažuma, daug paprasčiau buvo tylėti, nieko nedaryti. Būtent nenoras prisitaikyti, drąsa ginti savo nuomonę bei laisvę svarbus ir šiuolaikiniam jaunimui“, – kalbėjo V. Kuprelis.

Konferencijoje kalbėjusios Pranciškonų gimnazijos mokinės Gintarė Ruzgailaitė ir Ernesta Gerybaitė pripažino, kad rinkti informaciją pranešimui nebuvo lengva, tačiau savo tautos istoriją privalo žinoti kiekvienas.

Istoriko teigimu, pasaulis ir bendravimas tarp žmonių yra pasikeitę, todėl gebėjimą nebūti abejingam, dalyvauti V. Kuprelis priskiria prie didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria jaunoji karta.

Dalyviai – iš viso rajono

Šiemet konferencijoje nuskambėjo devyni pranešimai iš šešių Kretingos rajono mokyklų. Salantų gimnazijos mokinės Monika Jonkutė ir Iveta Šapalaitė aptarė „Kauno pavasario“ įvykius, Lukas Doniela ir Gvidas Garjonis iš Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos pristatė Lietuvos Helsinkio grupės veiklą, Kartenos mokyklos atstovės Gabrielė Stonkutė ir Karolina Šleiniūtė kalbėjo apie išeiviją ir Lietuvos laisvės bylą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį priminė darbėniškiai Dominyklas Lubys ir Gintarė Rudytė, Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos mokiniai Justė Stonkutė ir Deividas Šilgalis tyrinėjo Baltijos kelią.

Tris pranešimus skaitė konferencijos šeimininkai: „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybą pristatė Raminta Beniušytė ir Karolina Mikutaitė, 1978–1990 m. Lietuvos laisvės lygos veiklą savo darbe tyrė Ernesta Gerybaitė ir Gintarė Ruzgailaitė, Tadas Grigaitis bei Dalius Stančikas aptarė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veiklą. Konferenciją apibendrino V. Kuprelio pranešimas „Neginkluotas pasipriešinimas. Kryptys: 1953–1987 m.“ ir dokumentinio filmo „Julius Sasnauskas. Mažųjų revoliucija“ peržiūra.

Šiemet konferencijoje panoro dalyvauti šešiolika jaunųjų pranešėjų iš šešių rajono ugdymo įstaigų.

Suprasti istoriją asmeniškai

Pranešimus tradiciškai ruošė X–XII klasių mokiniai savo IX–X klasių kolegoms, klausantiems pilietiškumo arba pasipriešinimo istorijos kursą, kurį ši konferencija apibendrina. Anot mokytojo, jaunimą sudominti istorinėmis temomis nėra sunku.

„Mes dar kažkiek esame gyvenę tame laike, mums ši istorija – tarsi dar ne istorija, tačiau jaunajai nepriklausomos Lietuvos kartai tai – jau pakankamai nepažinus ir įdomus laikas“, – įsitikinęs V. Kuprelis.

Kinta ne tik mokinių požiūris į istorines temas, bet ir jų pristatymai – pranešimuose vis mažiau akademiškumo, tačiau daugiau asmeninio sąlyčio, mat ruošdamiesi konferencijai moksleiviai ne tik skaito knygas, bet ir susitinka su žmonėmis, užduoda klausimus. V. Kuprelio teigimu, kol mokytojai koncentruojasi ties svarbiausiais, oficialiais faktais, jaunimas juos apžaidžia kasdienybės istorijomis.

„Mokiniai atranda kitokių požiūrio kampų, jiems svarbu tai, kaip žmonės anuomet gyveno, ne vien didvyriškos istorijos, – pastebėjo V. Kuprelis. – Kiekviena karta turi atrasti savo sąlytį su istorija, tam ir organizuojami tokie renginiai. Patys rinkdami medžiagą, jie susikuria asmeninį istorijos supratimą ir vertinimą.“

Konferencijos organizatorius džiaugėsi, kad pranešimai, kurių per tiek metų susikaupė apie aštuonios dešimtys, po renginio nedūla archyvuose – kaip metodinė priemonė perduodami mokytojams, o šie jais pasinaudoja ugdymo procese.

„Kretingoje daug istorijos – nuo partizanų Kardo rinktinės iki disidentinių judėjimų, tačiau apie Kretingą knygose beveik nerašoma. Rajono moksleivių sukaupta medžiaga yra pirmas įnašas, ypač kalbant apie disidentinį judėjimą Kretingoje, kuris apskritai nėra nagrinėtas“, – pranešimų vertę akcentavo V. Kuprelis.

• Rašyti komentarą (1)