|
Kretingiškiai geria skanų vandenį
Kretingiškiai jau seniai pamiršo iš krano tekantį sugedusio kiaušinio skonio vandenį, o iš kitų miestų atvykę svečiai giria jo skonį, kuris prilygsta šviežiai pasemtam iš šulinio. To buvo pasiekta bendrovei „Kretingos vandenys“ įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus 14,36 mln. Eur (49,5 mln. Lt) vertės vandentvarkos projektus. Ligi šiol tai – stambiausia 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos investicija Kretingos rajone.
Tinklai – pagrindinėse gyvenvietėse Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Gediminas Valinevičius paaiškino, jog pastaruosius dvejus metus buvo vykdomi du ES Sanglaudos fondo finansuojami projektai: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone“ bei „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone – Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose.“ Įgyvendinant projektą Salantų mieste ir Vydmantų gyvenvietėje buvo pastatyti nauji geriamojo vandens valymo įrenginiai bei rekonstruotos nuotekų valyklos. Taip pat rekonstruota Kretingos miesto nuotekų valykla, kurios vidutinis paros debitas, arba skysčio tūris, pratekantis per parą, – 5,16 tūkst. kub. m. Kartenoje ir Kūlupėnuose taip pat buvo pastatyti vandens gerinimo įrenginiai, kurių vidutinis debitas: 130 kub. m - Kartenoje, 150 kub. m - Kūlupėnuose. Šiose gyvenvietėse buvo įrengti 2 nauji gręžiniai, taip pat rekonstruoti 2 ankstesni gręžiniai ir įrengtos 2 aukšto slėgio siurblinės. Darbėnuose, Kartenoje ir Kūlupėnuose buvo rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginiai. Kartenoje, Darbėnuose, Kūlupėnuose ir Padvariuose paklota per 20,4 km nuotekų ir 10,7 km vandentiekio tinklų. Salantuose paklota 5,5 km vandentiekio ir 6,3 km nuotekų tinklų, o Vydmantuose paklota vandentiekio ir nuotekų tinklų po 7,8 km. Darbus atliko bendrovės „Santeka“, „Hidrostatyba“, „Grundolita“, „Arginta“, „Lemminkainen Lietuva“ ir „Techsis“.
Vandenį teršti - nusikaltimas „Pagrindiniai darbai buvo vykdomi nuo 2012 m., o užbaigti tik pernai gruodį. Paklojus naujus tinklus Darbėnuose, Kartenos miestelyje ir Kūlupėnuose, prie jų tesuspėjo prisijungti negausiai – per 150 – gyventojų. Tačiau yra pateiktas 351 gyventojų prašymas pavasarį pradėti prisijungimo darbus“, – realią projektų naudą įvardijo G. Valinevičius. Jis neslėpė, jog dėl rangovų kaltės strigo darbai Darbėnų miestelyje – jie buvo atiduoti vertinti tik pernai prieš Naujus metus. Todėl pagrindinė šiemet iškilsianti užduotis – pasiekti, kad gyvenvietėse prie tinklų prisijungtų visi gyventojai. „Tiesą sakant, tai pasiekti bus sudėtinga. Žmonėms svarbu suprasti, kad pagrindinis motyvas yra ekonominis: įsijungus į centralizuotus tinklus, nuotekos kainuoja 5 kartus pigiau, negu jas išvežant. Jei žmonės nuotekas pila į nelegalias talpas ar išleidžia į gruntą, upelius, jie teršia gamtą, kenkia aplinkinių sveikatai. Aš visuomet sakau: kokį vandenį geri – tavo paties reikalas, bet jei vandenį terši – nusikalsti prieš visuomenę, gamtą, kitą žmogų“, – pabrėžė bendrovės vadovas. Jis tęsė mintį: „Nesuprantama, kaip gali gyventojai nesijungti prie centralizuotų tinklų tose vietovėse, kur jie pakloti, kai žmonės laukia, kada galės tai padaryti ten, kur tinklai ligi šiol nenutiesti.“ Kretingos rajone, G. Valinevičiaus žodžiais, dar esama nemažai vietovių, kur vandentvarka dar nepradėta. Tęsiant vandentvarkos projektą iš ES paramos programos Kretingos rajonas tikisi gauti 1,6 mln. Eur. Iš šių lėšų ketinama įrengti Darbėnų miestelio vandens gerinimo įrenginius, sutvarkyti Kurmaičių nuotekų sistemą, pradėti darbus mažose gyvenvietėse.
|