|
|
|
Įamžins pasaulyje žinomiausią kretingiškį
Skvere priešais Pedagogų švietimo centrą pradėta statyti Laisvės kolona, kretingiškiams priminsianti iš mūsų miesto kilusią pasaulinio garso žydų tautos asmenybę, kovotoją už tautų laisvę, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių. Paminklą iškilmingai atidengti numatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10-ąją, 13 val.
Simbolizuos trijų tautų laisvę Tai bus 2,5 m aukščio trikampė kolona iš gelsvų ir rusvų lauko akmenų su įspaustais trijų tautų - lietuvių, lenkų ir hebrajų - simboliais. Ji stovės ant pjedestalo su trimis granito lentomis skirtingose pusėse, ant kurių taip pat trimis kalbomis bus iškaltas lakoniškas tekstas apie karvedį B. Joselevičių.
„Lietuvišką stogastulpį savo forma primenanti kolona bus lyg trijų tautų jungtis, jų laisvės simbolis: Kretingoje gimęs žydų tautos sūnus B. Joselevičius kovojo už Lietuvos-Lenkijos laisvę ir pelnė aukščiausią Lenkijos apdovanojimą, o tarnaudamas Napoleono armijoje – Garbės legiono ordiną“, – taip Klaipėdos žydų bendruomenės inicijuotą projektą apibūdino jo autoriai klaipėdietis architektas Vytenis Mazurkevičius bei skulptorius Gintautas Jonkus. Tai, kad Kretingoje turi būti įamžintas žydų karvedžio B. Joselevičiaus atminimas, prieš dvejus metus nusprendė Vyriausybė ir davė nurodymą Kretingos rajono savivaldybei išvien su Klaipėdos žydų bendruomene rasti tam tinkamą vietą. Savivaldybė įsipareigojo įrengti paminklo prieigas: granito trinkelėmis išgrįsti taką aplink paminklą bei įrengti jo apšvietimą, į grindinį įleisti tris šviestuvus, kurie apšviestų tekstus plokštėse. Dabar vykdomi parengiamieji paminklo statybos darbai Savivaldybei kainuos kone 3 tūkst. 475 Eur. Lėšomis paminklui pasirūpino Lietuvos žydų bendruomenė. Į iškilmes kvies ambasadorius „Kiekvienas, besidomintis savojo miesto istorija, žino, kad praeityje didelę Kretingos bendruomenės dalį sudarė žydai, ir tarp jų buvo pasaulinės šlovės pasiekęs kretingiškis B. Joselevičius. Pačios žydų bendruomenės parodyta iniciatyva miestą papuošiantis paminklas, manau, bus meniškas akcentas, įsikomponuosiantis tarp kultūros bei švietimo židinių“, - apie Kretingos Laisvės kolonos atsiradimą mieste kalbėjo meras Juozas Mažeika. Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis neslėpė džiugesio, kad Kretingos miesto valdžia bei inteligentija pritarė projektui: „Pažangus jūsų miesto žmonių sprendimas – priminti istoriją tokią, kokia ji yra. Manau, kad B. Joselevičiaus, kurio 250-osios gimimo metinės buvo minimos pernai, atminimo įamžinimas paskatins turizmą jūsų mieste bei pasitarnaus edukacijai“, - įsitikinęs F. Puzemskis. Į paminklo atidengimo iškilmes, jis tikino, bus pakviesti Lenkijos ir Prancūzijos ambasadų, Kultūros ministerijos bei Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. F. Puzemskis neslėpė, jog jų bendruomenė turi viltį įamžinti dar ir kito, iš Darbėnų kilusio, garsaus žydų tautos atstovo, Izraelio valstybės vėliavos bei pinigų – šekelio – įkūrėjo, Davido Volfsono atminimą.
Kretingoje globojo vyskupas B. Joselevičiaus biografija besidomintis istorijos tyrinėtojas kraštietis Romualdas Beniušis įsitikinęs, kad žinomiausias pasaulyje kretingiškis, savo gyvenimą paskyręs kovai už tautų laisvę ir nepriklausomybę, galėtų tapti vienu iš simbolių, vienijančių net 4 – lietuvių, lenkų, prancūzų ir žydų – tautas. B. Joselevičius, kurio hebrajiškas vardas Ber-Dov, gimė 1764 m. rugsėjo 17-ąją vietinių Kretingos žydų šeimoje. Tuo metu Kretinga priklausė Abiejų Tautų Respublikai, kurią sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos Karalystė. Jis mokėsi žydų pradinėje mokykloje, o vėliau tęsė mokslus Telšiuose. Gabų jaunuolį pastebėjo tuo metu Kretingos dvarą valdęs Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, kuris ir pakvietė tapti jo reikalų patikėtiniu, atsakingu už prekybą. B. Joselevičius daug keliavo po Europą, išmoko prancūzų ir vokiečių kalbas, susipažino su Vakarų šalių kultūra, užmezgė plačius prekybinius ryšius. 1788 m. jis apsigyveno Varšuvoje, kur buvo įsikūrusi žydų bendruomenė, prekiavo arkliais ir pašaru. Vedė ir susilaukė sūnaus Jozefo bei dukters Lėjos. Suformavo kavalerijos pulką 1789 m. Paryžiuje viešint prekybos reikalais, B. Joselevičių užklupo Didžioji Prancūzijos revoliucija. Jos skelbtos laisvės, lygybės, brolybės idėjos užvaldė jauną vyrą ir tapo tolimesnio jo gyvenimo tikslu. 1794 m. Lenkijoje prasidėjus Tado Kosciuškos vadovaujamam sukilimui prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę, B. Joselevičius kartu su tautiečiu bendraminčiu J. Aronovičiumi kreipėsi į Lenkijos žydus ir ragino prisidėti prie sukilėlių. Jiems pavyko suformuoti 500 karių kavalerijos žydų pulką, kuriam ir vadovavo pulkininko laipsnį gavęs B. Joselevičius. Žydų kavaleristai didvyriškai kovėsi su Varšuvą apsupusia karvedžio Aleksandro Suvorovo vadovaujama carinės Rusijos armija ir dauguma jų žuvo. Išvengęs žūties, B. Joselevičius su šeima pasitraukė į Lvovą, o iš ten 1798 m. persikėlė į Italiją ir įstojo į Lenkų legioną, kuris kovojo kartu su kitų tautų kariais Prancūzijos armijos gretose. Deja, tuo metu jo buvusio globėjo vyskupo I. J. Masalskio likimas susiklostė kitaip: prasidėjus sukilimui, šis taip pat buvo Varšuvoje, ten redagavo kreipimąsi į tautą, smerkiantį sukilėlius. Už tai vyskupą apkaltino valstybės išdavimu ir, generolo T. Kosciuškos įsakymu, viešai turgavietėje pakorė kaip valstybės išdaviką. Karvedį įamžino lenkai 1803 m. B. Joselevičius tapo Napoleono Bonaparto armijos Hanoverio dragūnų pulko kapitonu, dalyvavo įvairiuose mūšiuose. Tais pačiais metais už drąsą ir nuopelnus vienas pirmųjų buvo apdovanotas aukščiausiu Prancūzijos – Garbės legiono – ordinu, kurį 1802 m. įsteigė Napoleonas Bonapartas. 1807 m., sudarius Tilžės taikos sutartį tarp Prancūzijos, Rusijos ir Prūsijos, vėl atgaivinama Lenkijos, kaip suverenios valstybės, atkūrimo idėja. B. Joselevičius įsiliejo į ją: dalyvavo mūšiuose su Rusijos ir Prūsijos kariuomene – jam suteiktas pulkininko laipsnis. Jis vadovavo ulonų eskadronui ir pasižymėjo ypatinga drąsa, – už karinius nuopelnus 1808 m. apdovanotas aukščiausiu Lenkijos kariniu apdovanojimu – šlovės ordinu Virtuti Militari. B. Joselevičius žuvo 1809 m. gegužės 5 d., eidamas 45-uosius metus, Lenkijos ir Austrijos mūšyje prie Kocko, kur jis ir palaidotas. „Taip kretingiškis B. Joselevičius tapo Lenkijos nacionaliniu didvyriu, o žydai ir dabar jį laiko savo tautos didvyriu. 1909 m., minint 100-ąsiais žūties metines, prie Kocko miestelio, netoli Liublino, buvo pastatytas paminklinis akmuo su įrašu, kuriame paminėtas ir Kretingos vardas“, – tvirtino R. Beniušis. B. Joselevičiaus vardu įvairiuose Lenkijos miestuose, taip pat ir didžiuosiuose – Krokuvoje bei Varšuvoje – pavadinta per 30 gatvių, jo žygius aprašė lenkų ir žydų rašytojai bei istorikai, vaizdavo tapytojai, o ypač – žinomas lenkų dailininkas batalistas Julijus Kosakas. 2009 m., minint 200-ąsias B. Joselevičiaus mirties metines, Prancūzijos ambasada Varšuvoje surengė mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo žymūs Lenkijos ir Prancūzijos istorikai, mokslininkai, politikai. Tais pačiais metais Lenkijoje ir Izraelyje buvo išleistas bendras abiejų valstybių pašto ženklas, skirtas B. Joselevičiui, kuriame pavaizduotas J. Kosako 1893 m. tapytas paveikslas „Berekas Joselevičius mūšyje prie Kocko“. R. Beniušis mano, kad į paminklo Kretingoje oficialų atidarymą pakvietus Kocko valdžios atstovus, atsirastų puiki galimybė užmegzti draugiškus ryšius su šiuo miestu ir tai paskatintų lenkų turizmą bei abiejų tautų bendradarbiavimą. * Kretingiškius aplenkė Plungės Jakovo Bunkos fondas, pernai Žemaitijos nacionaliniame parke įkurtame Litvakų atminimo sode pastatęs paminklą B. Joselevičiui, - jo statybą finansavo Karina Cinblerienė iš Didžiosios Britanijos. „Atminimo sode vienodais Karelijos granito stulpeliais įamžiname garsiausius litvakus. Jau yra pastatyti 3 paminklai: be B. Joselevičiui, dar – Davidui Volfsonui ir Elui Džolsonui iš Seredžiaus – pasaulinio garso džiazo muzikantui ir prodiuseriui“, - „Pajūrio naujienoms“ sakė J. Bunkos fondo direktorius Eugenijus Bunka. Nacionaliniame Žemaitijos parke šio fondo iniciatyva taip pat statomos iš metalo iškaldintos litvakų bendruomenių atminimo obelys. Anot E. Bunkos, atminimo šaknis jau įleido 10 litvakų bendruomenių obelys: Mosėdžio, Viekšnių, Plungės, Platelių, Kalvarijos, Panevėžio, Alytaus, Alsėdžių, Telšių, Vabalninko. * Menininkų V. Mazurkevičiaus ir G. Jonkaus tandemas sukūrė Taravos Anikės ir Martyno Mažvydo skulptūras bei aikštes aplink jas Klaipėdoje, paminklus Jurgiui Zauerveinui ir Kęstučio būrio partizanams. V. Mazurkevičius sakė jaučiąs ypatingą prielankumą Kretingai ir jos istorijai – prieš keturis dešimtmečius jam tekę kurti Kretingos miesto centrinės dalies išplanavimo projektą.
|
|
