|
|
|
Projektas parengtas, pinigų – tik ieškoma
Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje Civilinės saugos ir sanitarijos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė pristatė galimo 2015 metų potvynio veiksmų planą, potvynių prevencines priemones ir rekomendacijas. Vis dėlto daugiausia diskusijų sukėlė įsisenėjusi problema – prie sodininkų bendrijos „Rasa“ kasmet grėsmingai artėjanti Minija.
R. Beniušienės duomenimis, šių metų sausio 15 dieną užregistruotas didžiausias liūties sukeltas Kretingos rajono upių poplūdis: Akmena pakilo 350 cm, Minija – 454 cm, kai pagal ekstremalių įvykių kriterijus stichinis lygis Akmenoje – 420 cm, o Minijoje – 520 cm, katastrofinis – daugiau negu 610 cm. Nuo patvinstančios Minijos liūčių sezonu ypač kenčia Kartenos miestelio Plungės gatvės gyventojai ir prie Jokūbavo esanti sodininkų bendrija „Rasa“, kur apskritus metus gyvena apie 20 šeimų. Anot specialistės, abu atvejai panašūs – šiose vietose upė keičia vagą, formuojasi salelės, o potvynio metu vanduo vis labiau artinasi prie gyventojų slenksčių. Nors sodininkų bendrijos „Rasa“ problemą bandoma spręsti jau kelerius metus, tvirtesnis žingsnis žengtas 2013-aisiais, kai Savivaldybė iš savo biudžeto lėšų parengė techninį projektą, kurio įgyvendinimui iš viso prireiks apie 113 tūkst. Eur (apie 391 tūkst. Lt). Administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko teigimu, Savivaldybė sutiktų finansuoti 30 proc. projekto vertės, tačiau likusios lėšų dalies kol kas nepavyko užsitikrinti. Trečiadienį dėl šio klausimo dar kartą kreiptasi į Aplinkos ministeriją. „Gavome raštą, patikinantį, kad šį projektą finansuoti iš savo rėmimo programų ministerija neturi galimybės ir rekomenduoja ieškoti lėšų Europos Sąjungos fonduose“, - sakė V. Domarkas. Sėkmingiau žabojama Akmenos upė. Per potvynius užliejamos sodybos „Vienkiemis“ pašonėje esančios užtvankos rekonstrukcijos darbai, pasak V. Domarko, turėtų būti pradėti dar šių metų gegužę ar birželį. Dešimtadalį reikalingų lėšų skirs Savivaldybė, likusi suma gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Dėl grėsmingai patvinstančių rajono vietų, R. Beniušienės teigimu, numatyta parengti 2014-2020 metų potvynių rizikos valdymo planą, kuriame – krantų suvirtinimo, erozijos atstatymo ir kiti reikalingi darbai. Iš šios programos Savivaldybė, pateikusi paraišką, gali tikėtis ir ES lėšų. „Planas bus pristatytas 2015 metų pradžioje, tačiau jį patvirtins tik metų pabaigoje. Iki tol jis turėtų būti pristatytas visuomenei, kompetentingoms institucijoms, laukiant pasiūlymų, – sakė R. Beniušienė. – Savivaldybė jau pateikė savo siūlymus, kurias patvinstančias vietas įtraukti į šį planą, tarp jų – Plungės g. Kartenoje bei „Rasos“ sodininkų bendrija.“ Tuo, kad laikas šioje situacijoje nėra sąjungininkas, įsitikinę sodininkų bendrijos „Rasa“ gyventojai ragino neatidėlioti problemos sprendimo. Sodininkų teigimu, po dvejų metų, kai galimai bus gautos lėšos, padėtis gali būti visiškai pasikeitusi. „Vien per potvynį šį sausį upė užkariavo dar du metrus, iki sodų beliko 8-9 metrai, o 1985-aisiais buvo visi 35“, – sakė sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkės pavaduotoja Rūta Zaborščikova. Bendrijos atstovai apgailestavo ir dėl keliskart išaugusios projekto sąmatos - prieš dvejus metus domėjęsi, kiek kainuotų problemos sprendimas, specialistų iš Klaipėdos buvo patikinti, kad užtektų 50-100 tūkst. Lt (14,5 tūkst. – 29 tūkst. Eur). Gyventojai abejojo ir tuo, ar bus naudos iš kranto sutvirtinimo, nes upės vagos kitimo priežastis – kitame krante augantys medžiai ir susiformavusi salelė, kuriuos būtina šalinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė paaiškino, kad Savivaldybė savivaliauti neketina: „Kai nusprendėme rengti techninį projektą, mums buvo pasakyta, jog būtina atlikti geologinius tyrinėjimus. Tai mes ir padarėme. Specialistai, kurie rengė projektą, pasiūlė tokius sprendinius, kokius turime šiandien. Aplinkos ministerijos jie buvo pripažinti tinkamais. Turime laikytis nustatytų gamtosaugos reikalavimų.“ R. Beniušienė susirinkusius patikino, kad parengtame techniniame projekte numatyta ne tik sutvirtinti yrantį krantą, bet ir nukasti salelę.
|
|
