|
|
|
Meilės istorija, tapusi vienu garsiausių bestselerių
Kretinga – miestas, kuriame kiekviename žingsnyje gali atrasti nuostabias, kvapą gniaužiančias istorijas. Skubėdami Vilniaus gatve, kapinių pakraštyje, netoli Tiškevičių koplyčios, kur buvo laidojami kunigai, vienuoliai bei kilmingi miesto žmonės, stabtelkime prie architektūra iš kitų išsiskiriančio paminklo ir perskaitykime dar vieną istoriją.
Grafų Tiškevičių vaikų guvernantės Marijos Fayard kapas buvo tapęs savotišku meilės simboliu: iš įvairių Lietuvos vietovių, net iš laikinosios sostinės Kauno į Palangą vasaroti atvykusios gimnazistės, studentės, merginos ir moterys laikė savo pareiga aplankyti šį kapą ar prie jo nusifotografuoti. Pasakojama, kad Tiškevičių guvernantė M. Fayard tapo lenkų rašytojos Helenos Mnišek (Helena Mniszek, Mniszkówna, 1878–1943) romano „Raupsuotoji“ (lenk. „Trędowata“) herojės Stefutės Rudeckos prototipu. Autorė 1897–1903 m. gyveno Žemaitijoje, grafų Pliaterių dvaruose (Wańkowicz). Pliateriai giminiavosi su Tiškevičiais, dažnai vasarodavo Palangoje, lankėsi Kretingos dvare. Tad autorei buvo gerai žinomi visi aukštuomenės gyvenimo užkulisiai. 1903 m., mirus vyrui, rašytoja su dviem dukterimis sugrįžo į Lenkiją, kur baigė rašyti savo pirmąjį romaną „Raupsuotoji“. H. Mnišek namiškiams kasdien skaitė tą dieną sukurtus skyrius – dramatišką meilės istoriją, kaip jaunutė paprasto dvarininko dukra Stefanija, nusivylusi buvusiu sužadėtiniu, išvyksta mokytojauti į didikų dvarą, kur sutinka ambicingą giminės turtų paveldėtoją Valdemarą Michorovskį, kadaise garsėjusį audringu gyvenimu... Visi namiškiai tikėjosi, kad Stefutė taps Valdemaro žmona, tad, klausydama paskutiniojo skyriaus, namų mokytoja net nualpo. Romaną autorė parodė vienam garsiausių to laikmečio rašytojų Boleslovui Prussui, kuris paskatino kurti toliau. Knyga dienos šviesą išvydo 1909 m. Profesorius Kryžanovskis apie šį romaną rašė: „Nenuginčijamas Mniškuvnos nuopelnas tas, kad ji savo sentimentaliu romanu primityvų skaitytoją pastūmėjo šiuolaikinės literatūros link“. „Raupsuotoji“ turėjo nenusakomą pasisekimą – tapo tarpukario bestseleriu. Romaną tais laikais veržėsi perskaityti visos mergaitės. Iki 1938 m. jau buvo šešiolika leidimų lenkų kalba, keli - čekų ir vienas - lietuvių. Lietuvių kalba romanas išleistas keturis kartus: 1930, 1993, 1994, 2009 m. (pastarasis su garso įrašu CD). Yra vertimų į rusų ir net kinų kalbas. Lenkijoje 1926, 1936 ir 1976 m. romanas ekranizuotas, 1999 m. sukurtas televizijos serialas. Daugelis, bent jau vidurinės kartos žmonių, turėtų prisiminti lenkų pastatytą (1976 m.) to paties pavadinimo filmą „Raupsuotoji“, turėjusį didžiulį pasisekimą. Labai gaila, bet filme nepavyko perteikti nė vienos dešimtosios tų emocijų, įvykių, kurie yra knygoje. Ekrane beliko paprastas meilės romanas, tačiau net ir jį žiūrint ne vien moterys braukė ašaras. Manoma, kad romane aprašyta istorija įvyko grafų Tiškevičių Kretingos ir Palangos dvaruose (mat Tiškevičiai šiltuoju metų laiku gyveno Palangoje, o rudenį-žiemą – Kretingoje). Jauną gražuolę guvernantę įsimylėjo didikas ir, griaudamas tuo metu vyravusius luominius barjerus, ruošėsi ją vesti. Tačiau artimieji ir aplinka nekilmingai merginai buvo negailestingi.
Skaitant romaną, tarp eilučių galima įsivaizduoti Palangos bei Kretingos dvarus, pažinti Žiemos sodo, parko, tvenkinių, net dvare buvusios didikų portretų galerijos aprašymus. Deja, ši istorija taip pat nesibaigė romantiškai. Marie Fayard visą gyvenimą nugyveno viena, taip ir neištekėjusi. Ji buvo Prancūzijos pilietė, kilusi iš Paryžiaus miestelėnų šeimos. Manoma, kad Juozapas ir Sofija Tiškevičiai su ja susipažino 1864 m., kai jiems lankantis Paryžiuje gimė sūnus Aleksandras Tiškevičius, Kretingos dvaro paveldėtojas. Grafų Tiškevičių kvietimu ji atvyko į Lietuvą, buvo jų vaikų auklė ir mokytoja. Elena Tiškevičiūtė savo prisiminimuose minėjo guvernantes: Tiškevičių namuose kūdikiais iki 5 metų rūpinosi auklė Michalovska, o 7-9 metų vaikais – Marie Fayard. Elena buvo jauniausias vaikas šeimoje, tad ją užauginusios abi guvernantės pasiliko namuose kaip emeritės. Marie buvo žemo ūgio, stamboka, tačiau labai guvi, vilkėjo plačiais rūbais baltomis apykaklėmis, buvo nepaprastai tvarkinga. Labai prisirišusi prie Tiškevičių šeimos. Kartą išvykusi mėnesiui į Paryžių, sugrįžo jau po savaitės, visų labai pasiilgusi. Mėgo bendrauti, pasakoti istorijas, dainuoti prancūziškas daineles, dėlioti pasjansą. M. Fayard mirė nuo insulto 1891 m. birželio 9 d. Ją palaidojo klebonas Feliksas Rimkevičius birželio 11 d. Kretingos parapijos kapinėse netoli Tiškevičių koplyčios. Bažnyčios metrikų knygoje įrašyta, kad ji mirė būdama 50-ties, o antkapinėje epitafijoje – 59-erių. Beveik po 10 metų kunigas Leonardas Tarvydas šalia palaidojo jos draugę, taip pat Tiškevičių guvernantę, bajoraitę Scholastiką Michalovską. Manoma, kad ji galėjo būti romano herojės geriausios draugės bei Stefutės mylimojo giminaitės Liucijos Elzonovskos prototipas. Scholastika Michalovska gimė apie 1817 m. bajoro, dvarininko Karolio Michalovskio šeimoje. Buvo netekėjusi. Mirė 1901 m. rugpjūčio 16 d. Kretingos dvare sulaukusi 84 metų amžiaus. Abiem moterims buvo pastatytas vienas akmeninis koplytėlės tipo antkapinis paminklas, kurio pietvakarių fasade įmontuota juodo šlifuoto akmens paminklinė lenta su prancūziška epitafija: „† / Marie Fayard / décédé le 9. Juin 1891 / ? l‘age de 59 ans. // Priez pour elle.“ (Marie Fayard / mirė 1891-06-09 / 59 metų amžiaus. // Melskitės už ją.), kitoje antkapio pusėje - taip pat juodo šlifuoto akmens paminklinė lenta su lenkiška epitafija: „S. † P. / Scholastyka / Michałowska / zmarła 16. Sierpnia 1901 r. / w 84. roku życia. // Prosi o westchnienie do Boga.“ (Scholastika Michalovska / mirė 1091-09-16 / 84 metų amžiaus // Prašo atodūsio Dievui.). Kapą puošė ant paminklo stovėjusi varinė sparnus išskleidusio angelo sargo skulptūra, kurią Antrojo pasaulinio karo metais ar pokariu nuplėšė metalų rinkėjai. Nuo 1909 m. iki pat šių dienų romanas „Raupsuotoji“ yra skaitomas ir populiarus, neatsižvelgiant į skaitytojo išsilavinimą, amžių ar padėtį visuomenėje. Tai įtaigi, jaudinanti, gyvenimiškai tikroviška istorija apie kilnumą ir meilę, kokie šiais laikais jau nebeegzistuoja... * Daugiau įdomybių apie Kretingos krašto istoriją yra www.kretingosenciklopedija.lt Žinias apie Marie Fayard suteikė Julius Kanarskas, Elenos Tiškevičiūtės prisiminimais pasidalino Joanna Sokolovska-Gvizdka.
Jolanta KLIETKUTĖ
|
|
