Mezginiams sugrąžino klasikos vardą

Kretingiškė dizainerė 52–jų Aušra Juknevičienė, kone prieš metus atidariusi megztų rūbų saloną „Vaura Design“, megztam drabužiui vėl sugrąžino nemarios klasikos vardą, - jos sukurti vienetiniai rūbų modeliai bei spalvų deriniai jau spėjo pakerėti ne tik mūsų miesto, bet ir šalies moteris.

Aušra Juknevičienė sakė, jog kūryboje jai labai svarbu yra atgalinis ryšys.

Svarbus atgalinis ryšys

Madingos įstrižos palaidinės, vadinamieji skersinukai, tunikos, suknelės, sarafanai, džemperiai, šalikai–movos, skraistės ir netgi – vestuvinės suknelės. Spalvų paletė – nuo švelnių pastelinių ligi ryškių. Siūlai minkšti - vilnoniai, pusvilnės, lino, medvilnės. Tokius rūbus šiandieną kuria A. Juknevičienė.

Menininkė sakė dalyvaujanti parodose, mugėse, miestų šventėse.

„Kiekvieno drabužio modelis yra pačios sukurtas, išbandytas ir per laiką tobulinamas. Džiaugiuosi, kad šiandieną jau tikrai galiu dirbti tai, ką mėgstu ir apie ką ilgai svajojau. Tobuli, mieli, negaliu nusivilkti, - taip moterys internete apibūdina mano sukurtus drabužius. Net šilta pasidaro nuo tokių atsiliepimų, man taip gera dirbti, kai yra atgalinis ryšys“, - kūrėja neslėpė, kad visą gyvenimą mezgusi tam, kad užsidirbtų duonai, kol pamažėle atėjusi į savąjį verslą. „Kai prieš tris dešimtmečius baigiau Telšių taikomosios dailės technikume trikotažo rūbų modeliavimą, mezgė ir iš to gyveno kone visa Kretinga. Dėl to susidarė stereotipas, kad megzti gali kiekvienas, ir netgi profesionaliai numegztas rūbas nebebuvo vertinamas. Pas mus mezginiai nebuvo populiarūs. Jei pasakydavau, kad esu profesionali mezgėja, numodavo ranka – ai, aš irgi mezgiau. Todėl reikėjo išlaukti, kol užaugs kita karta, kuri į megztą drabužį – stilingą ir patogų – pažvelgs kitoniškai“, - A.Juknevičienė tvirtino, kad dauguma jos užsakovių šiandieną yra jaunos moterys.

Kūrė kurorto ponioms

Dizainerė įsitikinusi, jog nėra patogesnio rūbo už megztą: žiemą su juo šilta, vasarą – lino ar medvilnės rūbas vėsus, po juo oda kvėpuoja. O ir vienas - kitas kūno kilogramas po juo šen ar ten neturi reikšmės.

Prieš kelerius metus ji įsigijo 3 naujas japoniškas mezgimo mašinas, kuriomis mezga įvarius mezginius – nuo palaidinės ligi palto. „Prireikė laiko, kol pati perpratau technologinius dalykus ir jau galėjau prie mašinų sėsti ramiai“, - sakė A.Juknevičienė.

Dar neseniai savo sukurtus rūbus ji realizuodavo Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje. „Daug į kurortą suvažiavusių vilniečių, kauniečių, maskviečių yra įsigiję mano drabužių. Maskvietės – itin nuoširdžios, jos sakydavo – Aušra, jūs nežinote tikrosios rankų ir širdies kūrybos kainos. Krykštaudavo iš džiaugsmo kaip vaikai, ir negalėdamos išsirinkti, pirkdavo po 3-4 gaminius“, - pasakojo A.Juknevičienė.

Tačiau dirbti namie darėsi per sudėtinga, todėl ir nusprendusi įkurti dizaino saloną.

„Vaura Desingn“ – A.Juknevičienei nėra nereikšmingas pavadinimas. Vaura – jos tėvo pavardė, kurią moteris ketina susigrąžinti.

Poreikis puošti – giminės bruožas

Pašnekovė sakė, jog kūrybinis antspaudas į jos sąmonę buvo įspaustas dar vaikystėje: „Mano močiutė Stasė Žeimienė, kilusi nuo Mosėdžio, buvo garsi kaimo siuvėja – po jos „Zinger“ siuvamąja ir užaugau. Alpėjau nuo skrynioj sudėtų margų audinių, - man jie buvo lyg kerintis fantazijų pasaulis. O mama Jadvyga Pociuvienė kūrė kailines kepures, skrybėlaites ir puošė Kretingos moteris“.

Tai, kad ir pati turėjo silpnybę skrybėlaitėms, pajutusi sykį Talino senamiestyje: „Pamačiau ponią su itin gražia skrybėlaite. Įsivaizduokit, išdrįsau prieiti ir pasakyti jai tai, ir dar paklausiau, kur pirko. Ponia tą skrybėlaitę ėmė ir padovanojo man. Po to mama pagal ją kretingiškėms kūrė modelius“, - įsimintiną jaunystės įvykį papasakojo A.Juknevičienė. Nuo mažens ją puošė močiutė ir mama. „Tai išugdė poreikį kurti drabužius ir sau pačiai, o ir vaikai užaugo mano siūtais bei megztais rūbais. Drabužį pirmiausiai išnešioju mintyse ir, kai pasigaminu, dėviu jį ilgai. Sezonui susikuriu komplektą, kurį varijuoju tarpusavyje, ir tuo esu patenkinta. Mano spinta nelūžta ir po drabužių parduotuves nelakstau, o dėviu tai, kas tikrai prie širdies. Kartais susižavėjusi nusiperku ką nors, bet dažniausiai tas rūbas man neprilimpa“, - pasakojo A.Juknevičienė.

Jos poreikį puoštis bei puošti kitus paveldėjo ir vaikai: 28-erių dukra Agneta Notingeme, Didžiojoje Britanijoje, įkūrė šukuosenų dizaino saloną, o 21-erių sūnus Valentas dirba laisvai samdomu modeliu, - kurį laiką jam teko dirbti Kinijoje.