Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Iki Kretingos rajono savivaldybės tarybos ir tiesioginių mero rinkimų – kovo 1 dienos - dar beveik trys savaitės, tad užsukę į „Pajūrio naujienų“ internetinį puslapį www.pajurionaujienos.com ir toliau galite uždavinėti klausimus kandidatams į merus. Šiandienos „Pajūrio naujienų“ numeryje kandidatai į merus atsako į klausimus, gavusius daugiausia tinklapio skaitytojų balsų iki vasario 6 d. 9.30 val.

Klausimas Virginijui Domarkui:

- Norėčiau paklausti, kokių partijų nariu buvote? Kodėl keitėte partijas?

Virginijus Domarkas:

- Gal ir mano problema, kad nenorėjau būti nariu tos organizacijos, kurios vadovybė turėjo problemų su teisėsauga. Pastaruoju metu daugelis politologų pripažįsta, kad laikas viską sudėlios į savo vietas ir, geriausiu atveju, Lietuvoje liks trys partiniai blokai: kairė, dešinė ir centras. Mūsų šalyje yra dvi gilias tradicijas ir stiprias ideologijas turinčios partijos, formuojasi trečia, o didžioji dalis likusių nėra pastovios – išnyksta, atsikuria ar susijungia su kitomis. Šiandien atsakingai noriu pasakyti: seniai reikėjo būti su socialdemokratais, nes tai ne vienadienė, o 118 metų skaičiuojanti ir pamatines vertybes – pagarbą žmogui, jo teisėms, socialinį teisingumą, galimybių lygybę, visuomenę telkiantį solidarumą – pripažįstanti ir valstybės stabilumą bei pažangą užtikrinanti partija. Tame kelyje yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos Kretingos skyriaus nariai.

Klausimas Juozui Mažeikai:

- Jau senokai esate miesto valdžioje, pasiekėte aukščiausią valdžios laiptelį - mero kėdę. Sutikite, turėjote daug galimybių pakeisti miesto veidą, pritraukti naujų įmonių ir sukurti naujų darbo vietų, sutvarkyti pagrindines miesto gatves, apšviesti perėjas, išspręsti automobilių parkavimo problemas, pastatyti visų taip laukiamą sporto kompleksą. Bet visa tai neįgyvendinta. Ar Jums neatrodo, kad laikas būtų užleisti kandidato vietą jaunesniam, energingesniam, idėjų ir gabumų turinčiam žmogui? Kokiu tikslu vėl brendate į tą pačią upę, jei jau kartą nepavyko? Nejaugi asmeniniai interesai – aukščiau eilinių kretingiškių?

Juozas Mažeika:

- Savivaldybės mero įgaliojimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje, todėl meras nekuria darbo vietų ir nesteigia įmonių.

Savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras, balsų dauguma priimdama atitinkamus sprendimus, sudaro palankias sąlygas kurtis įmonėms, verslui steigti naujas darbo vietas, teikia nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių lengvatas, suteikia paramą smulkaus bei vidutinio verslo subjektams, formuoja laisvos valstybinės žemės sklypus ir siūlo juos nuomotis arba įsigyti norintiems investuoti. Tokius sprendimus Savivaldybės taryba yra priėmusi.

Rajono ir miesto gatvės yra tvarkomos ir rekonstruojamos atsižvelgiant į savivaldybės biudžeto galimybes, Lietuvos Respublikos Automobilių kelių direkcijos kelių priežiūros programai skiriamas bei iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų gaunamas lėšas. Primenu, kad per Kretingos miestą eina regioniniai keliai (Vilniaus, Kęstučio, J.Jablonskio, Klaipėdos ir Šventosios gatvės) ir valstybinės reikšmės kelias A11 (Žemaitės alėja), kurias remontuoti privalo Automobilių kelių direkcija.

Savivaldybės vystymosi ir plėtros prioritetai yra numatomi Kretingos rajono savivaldybės plėtros ir strateginiuose planuose, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba. Žinoma, ne visus planuotus darbus pavyko įgyvendinti, tačiau tai nulėmė objektyvios priežastys, dažniausiai – negautas finansavimas.

Dalyvaudamas 2015 metų savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose siekiu, kad būtų užbaigti pradėti ir įgyvendinti 2014 - 2020 metų Kretingos rajono savivaldybės plėtros ir 2014 - 2016 metų strateginiame planuose numatyti darbai, o kas vadovaus Savivaldybei ateinančią kadenciją, artimiausiu metu nuspręs rinkėjai.

Klausimas Daliai Martišauskienei:

- Kokia jūsų vizija dėl rajono švietimo įstaigų tinklo? Aiškiai ir konkrečiai - kokia mokykla kokias klases turėtų turėti ir kada tai bus?

Dalia Martišauskienė:

- Manau, šis klausimas užduotas neatsitiktinai. Tai lemia rajone susidariusi situacija dėl Mokinio krepšelio lėšų 2015 metams trūkumo, dėl neformaliojo švietimo užsiėmimų nutraukimo viduryje mokslo metų, dėl atlyginimo mokytojams už papildomus darbus sumažinimo.

2014 metų gruodžio mėnesį nemaža dalis rajonui skirtų Mokinio krepšelio lėšų buvo sugrąžinta į valstybės biudžetą. Viena iš priežasčių – mokinių skaičiaus sumažėjimas, tačiau mokinių mažėja visose savivaldybėse, bet kitoms savivaldybėms lėšų pridėjo, o ne atėmė. O pridėjo todėl, kad įsteigė naujų vaikų darželio grupių. Niekaip nesuprantama, kaip iki šiol nesprendžiamas vaikų darželių trūkumo klausimas mūsų mieste. Tuo labiau, kad didžioji dalis lėšų - darželio auklėtojų atlyginimas - yra skiriama iš valstybės biudžeto. Vietų, kur steigti mieste vaikų darželių grupes, yra – tik reikia mąstyti. Manyčiau, tinkamos vietos vaikų darželio grupėms galėtų būti: dalis Socialinių paslaugų centro Bajoruose, dalis Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, patalpos Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje ir kt.

Dėl mokyklų tinklo galiu atsakyti, kad kuo skubiau, jau vasario mėnesį, kaip tai numato Vyriausybės nutarimas, turėtų būti peržiūrimas mokyklų tinklas ir koreguojamas. Kokie mano konkretūs siūlymai? Be dabar jau efektyviai funkcionuojančių mokyklų reikia Grūšlaukės ir Jokūbavo pagrindines mokyklas pertvarkyti į mokyklas-daugiafunkcius centrus. Simono Daukanto pagrindinę mokyklą - reorganizuoti į šiuolaikišką mokyklą-progimnaziją, Marijono Daujoto mokykla turėtų likti mokykla su 1 (ar 2 maksimaliai) 9 - 10 klasių komplektu, tiems vaikams, kurie yra nemotyvuoti ir nepajėgūs mokytis gimnazijose. O Jurgio Pabrėžos gimnazija galėtų be gimnazinio išsilavinimo teikti ir pirminį profesinį mokymą, kad mokiniai galėtų kartu įgyti profesiją. Galimybė įgyti ir profesiją, manau, sudomintų ne vieną mokinį ir tokiu būdu padaugėtų mokinių J. Pabrėžos gimnazijoje. Tai Lietuvoje jau keletą metų sėkmingai vyksta. Norint, kad mokyklų tinklas atitiktų ir mokinių poreikius, ir turimas lėšas, reikia reguliuoti srautus, o tai šiuo metu vyksta tik iš dalies. Reikėtų rimtų susitarimų su VšĮ Pranciškonų gimnazija dėl klasių komplektų skaičiaus. Sumažėjus klasių komplektų skaičiui VšĮ Pranciškonų gimnazijoje, mokinių padaugėtų J. Pabrėžos gimnazijoje. Norminiai dokumentai tai leidžia, tik reikia tartis, diskutuoti ir, mano nuomone, visada galima rasti racionalius sprendimus, kurie būtų naudingi vaikui, tėvui, mokytojui, mokyklai.

Klausimas Jolitai Vaickienei:

- Jumis kretingiškiai pasitikėjo ir išrinko į Seimą, atstovauti jų interesams. Bet per tuos kelerius metus mieste niekas nepasikeitė. Nieko naujo nepastatyta ar suremontuota. Eidama administracijos direktoriaus pareigas, dar 2013 metais žadėjote suremontuoti Žemaitės alėjos atkarpą nuo ligoninės iki antro šviesoforo. Įrengti turbo žiedą ir išspręsti intensyvų eismą, kur per dieną minėtu keliu pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Deja, jau 2015-ieji, o pokyčių nėra. Kitas klausimas. Buvote tarybos narė, administracijos direktorė, dabar Seimo narė, norite būti mere... Kodėl Jūs taip mėtotės ir nebaigiate pradėtų darbų? Gal reiktų sustoti kažkurioje pozicijoje,, išsikelti tikslus ir jų siekti? Nepamirškite, kad pastovumas – tai žmonių pasitikėjimas, o jį prarasti galima greitai.

Jolita Vaickienė:

- Žemaitės alėja yra dalis valstybinės reikšmės kelio A11 Šiauliai-Palanga, kuriuo rūpinasi Susisiekimo ministerija. Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriamų lėšų neužtenka patenkinti visus poreikius, todėl rajonams vienu metu skiriama lėšų tik vienam projektui. Šiuo metu Kretingos rajone vykdoma kelio Nr. 168 Klaipėda-Kretinga ruožo, kuris Kretingoje sutampa su Klaipėdos ir Šventosios gatvėmis, rekonstrukcija. Pabaigus šį projektą, bus pradėtas įgyvendinti Žemaitės alėjos rekonstravimo projektas.

Kiekviena darbo vieta, pareigos ar pozicija yra ne tikslas, o darbo įrankis tikslams pasiekti. Įteisinus tiesioginius mero rinkimus, rajono gyventojai nuspręs, kas labiausiai vertas eiti šias pareigas ir išmintingai pasinaudoti suteiktais įgaliojimais. Mano apsisprendimą dalyvauti mero rinkimuose nulėmė žmonių palaikymas, paraginimas ir paskatinimas. Todėl aš teikiu savo kandidatūrą, o rajono gyventojai nuspręs, kuriose pareigose dirbdama aš būsiu naudingesnė. Galimybė rinktis ne iš dviejų, bet iš penkių kandidatų - tai didesnė demokratija.

Klausimai Almantui Skruibiui:

- Peržiūrėjus jūsų deklaraciją, joje matyti mėnesinės pajamos – apie 2500 litų. Bet vertybinių popierių turite už pusę milijono. Tai klausimas būtų toks: kaip sugebėjote iš tokios menkos algos prisipirkti popierių už tokią įspūdingą sumą? Kitas klausimas, jei jūsų alga gan vidutiniška kaip direktoriaus, tai kiek uždirba jūsų darbuotojai?

- Aš, dirbdamas eiliniu darbuotoju įmonėje (aišku, ne jūsų), sumokėjau mokesčių dvigubai daugiau negu jūs. Kaip galėtumėte paaiškinti tokį fenomeną, kad įmonės generalinis direktorius sumoka juokingus mokesčius valstybei? Galbūt jūs algą gaunate vokelyje? Ar tikrai manote, kad galite vadovauti miestui?

Almantas Skruibys:

- Atsakysiu iš karto į du daugiausiai pliusiukų surinkusius, be to, labai tarpusavyje susijusius klausimus.

Mano atlyginimas yra 724 Eur (2 tūkst. 500 litų), o valstybei sumoku visus jos nustatytus mokesčius. Džiaugiuosi dėl tų, kurie mokesčių sumoka dvigubai daugiau, vadinasi, jie ir uždirba dvigubai daugiau.

Aš esu verslininkas ir vienas įmonės savininkų, tad ir į įmonę žiūriu truputį kitaip.

Įmonių savininkų tikslai būna ilgalaikiai, t.y. – plėsti įmonę, siekti pelno, didinti jos vertę. Akcininkai sprendžia, kokią įmonės pelno dalį skirti plėtrai ir kokią – dividendams. Aš turiu 50 proc. įmonės akcijų, o viename klausimų minimi vertybiniai popieriai ir yra mano akcijos. Įmonės nevertinamos pagal direktoriaus atlyginimo dydį. Samdomo direktoriaus atlyginimas turi priklausyti nuo gebėjimo įmonei kurti pridėtinę vertę, tad direktoriams savininkai dažnai suteikia akcijų, o tai reiškia, kad dalis atlyginimo priklauso nuo to, kaip sėkmingai geba dirbti vadovas ir kiek jis sukuria pelno. Šiuo atveju aš esu ir įmonės savininkas, ir generalinis direktorius. Galiu tik pasidžiaugti, kad mano vadovaujama įmonė patenka tarp trijų procentų stipriausių ir sėkmingiausiai dirbančių Lietuvos įmonių, o aš, jos vadovas, – tarp trijų procentų stipriausių Lietuvos įmonių vadovų. Tad tikrai manau, kad, turėdamas inžinerinį išsilavinimą, didelį darbo bei politine patirtį, galiu vadovauti ir miestui, ir rajonui.

Parengė Vitalija VITKAUSKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas