Bendruomenės suka į verslą – maitinimo, pirčių, kitų paslaugų

Iki šių metų gegužės mėnesio turi būti parengta Kretingos rajono vietos bendruomenių 2014-2020 metų veiklos strategija, nuo kurios priklausys, ar rajone veikiančios bendruomenės savo projektams gaus Europos Sąjungos (ES) paramą.

Parama bus mažesnė

Kretingos rajone yra įregistruotos 32 vietos veiklos bendruomenės. Jų veiklą koordinuojančios rajono Kaimo plėtros asociacijos pirmininkė Lina Stanienė teigė, jog iš jų veiklių yra apie 70 proc., t. y. maždaug 22. Vietos bendruomenės jungia nuo 20 iki 100 žmonių. Per 2007-2013 metų ES paramos Lietuvai laikotarpį rajono vietos bendruomenės gavo 2 mln. 375 tūkst. Eur (8 mln. 200 tūkst. Lt) ES paramos. Ši parama buvo panaudota daugiausia infrastruktūros projektams – kaimų, miestelių aikštėms tvarkyti, poilsio zonoms bei bendruomenių namams įrengti. „Naujo 2014-2020 m. ES paramos laikotarpio rajono vietos veiklos strategija yra orientuota į bendruomenių verslumo skatinimą“, - sakė L. Stanienė.

L. Stanienė pažymėjo, jog naujo laikotarpio parama bus mažesnė – apie 1,74 - 2,03 mln. Eur (6-7 mln. Lt). Yra pavojus šios paramos rajono vietos bendruomenėms negauti iš viso. Taip nutiktų, jeigu 2014-2020 m. rajono bendruomenių veiklos strategija iš 100 galimų balų būtų įvertinta mažiau kaip 70.

Praėjusio laikotarpio parama rajonų vietos bendruomenėms buvo paskirstyta pagal gyventojų skaičių. Skirstant 2014-2020 m. ES paramos lėšas vietos veiklos grupių LEADER metodu įgyvendinamoms vietos plėtros strategijoms, be gyventojų skaičiaus bus ir daugiau vertinimo kriterijų, kaip antai – strategijos atitiktis LEADER principams, esamos situacijos analizė, vietos veiklos grupės poreikiams ir kt.

Pavykus parengti gerą strategiją ir pelnius gerą jos įvertinimą bei bendruomenėms sėkmingai vykdant projektus galima tikėtis paramos lėšų ir papildomai. Kaip teigė L. Stanienė, 2019 metais strategijos bus pervertinamos – jei kažkas pagal turimą strategiją skirtų ES paramos lėšų panaudoti nesugebės, tos lėšos atiteks tiems, kurie projektus vykdys neklupdami.

Dominuoja maitinimo paslaugos

Rajono Kaimo plėtros asociacijos darbuotojos su pirmininke L. Staniene praėjusią vasarą aplankė visas rajono vietos bendruomenes ir aiškinosi, kur krypsta kaimų ir miestelių bendruomenių gyvenimas bei jų bendra veikla.

„Vienokią ar kitokią infrastruktūrą bendruomenės susikūrė panaudodamos praėjusio laikotarpio paramą, dabar reikia pajamų tą infrastruktūrą išlaikyti. Tad bendruomenės turi kažkiek užsidirbti“, - kalbėjo L. Stanienė.

Į verslumą nukreipta rajono vietos bendruomenių 2014-2020 metų veiklos strategija bei vėliau ją atitikti turėsiantys bendruomenių projektai verslo planams neprilygs. Štai Darbėnų miestelio bendruomenė planuoja renovuoti iš Savivaldybės gautą apleisto namo dalį, ten įrengti kabinetą kirpėjai, arbatinę ir bendruomenės reikmėms uždirbti iš patalpų nuomos. „Jų projektui reikia gana didelės investicijos ir vargu ar projektą pavyks įvykdyti vienu etapu“, - svarstė L. Stanienė.

Birutės Stalmokienės vadovaujama S. Įpilties bendruomenė yra užsibrėžusi suremontuoti koplyčią, ją takeliais sujungti su jau sutvarkytu piliakalniu. Parengti gidą bei priiminėti ekskursijas ir ekskursantų alkanų neišleisti – juos pasotinti tradiciniais senųjų įpiltiškių patiekalais.

Laukžemės bendruomenė, kuriai vadovauja Aida Mikutienė, planuoja pačių renovuotame buvusiame mokyklos pastate, pasinaudojant ES parama, įsteigti mini SPA.

Erlėniškiai yra sumanę įsirengti virtuvėlę ir teikti maitinimo paslaugas, ten pat vietoje ir maistą išvežiojant pagal užsakymus. Turi ir tam tinkamas buvusio darželio patalpas.

Juodupėnų vietos bendruomenė už planuojamą ES paramą norėtų įsigyti malkoms pjauti ir skaldyti įrangą bei teikti šią paslaugą savo kaimo žmonėms, ypač vyresniems, malkų ruošai nebeturintiems jėgų. Tai irgi galimybė bendruomenei užsidirbti.

Budrių bendruomenė nusprendė, jog yra poreikis turėti įrangą melioracijos sistemoms įrengti, prižiūrėti, remontuoti jau esamas. Ir šią įrangą tikisi įsigyti gavę ES paramą.

Karteniškiai žvilgsnį nukreipė į jų seniūnijos teritorijoje esančią sportinių, mėgėjiškų lėktuvų bazę ir svarsto galimybę už ES paramą čia atidaryti kavinukę su viešbutuku.

Motiejaus Valančiaus muziejaus Nasrėnuose esančioje klėtyje Kūlupėnų vietos bendruomenė sumanė antrame aukšte įrengti konferencijų salę. Klėtyje turėtų atsirasti ir virtuvėlė, kur turistai būtų mokomi pasigaminti žemaitiškų patiekalų, kaip antai – susisukti kastinį. Klėtyje veiktų ir klojimo teatras.

Baublių bendruomenė patalpas įsirengė, įsigijo garso aparatūros, kito inventoriaus, pasinaudojusi ir Nyderlandų fondų pinigais. Iš naujo laikotarpio ES paramos baubliškiai planuoja organizuoti maitinimo, svečių apgyvendinimo paslaugų teikimą.

Salantų bendruomenės naujojo projekto ES paramai gauti ėmėsi jaunimo atstovas Aurimas Rapalis. Žygiais po piliakalnius, partizanų keliais garsėjantys jaunieji salantiškiai nori įsigyti aprangos bei daryti mokamas stovyklas jaunimui ir pan.

„Bendruomenės, planuodamos, kaip užsidirbti pinigų, žiūri ir kokius turi žmogiškuosius resursus. Jeigu nėra virėjo – virtuvės nerengsi“, - teigė L. Stanienė.

Ji pažymėjo, jog bendruomenių projektai pagreitį įgauti turėtų 2015 metų pabaigoje – 2016-ųjų pradžioje, jeigu nebus atmesta bendra rajono vietos bendruomenių veiklos strategija.

Laiviškiai nori kino

Vakar su Savivaldybės vadovais aptarti vietos bendruomenės planų gavus ES paramą buvo susitikę Laivių bendruomenės pirmininkė Irena Šetkienė, seniūnaitis Algimantas Bertašius, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis. Seniūno tvirtinimu, Laiviuose gyvena apie 420 gyventojų. Į vietos veiklos grupę susibūrę per 40 aktyviausių bendruomenės narių už gautą ES paramą įsirengė bendruomenei patalpas kultūros namams pritaikytame pastate. Iš naujo laikotarpio ES paramos aktyvas norėtų bendruomenės reikmėms perimti daugiau šio pastato patalpų, kuriose įrengtų pirtelę su nedidele virtuve. I. Šetkienės teigimu, pirtelėje turėtų tilpti 10-15 žmonių. „Poreikis yra. Apklausėme aplinkinius – tokių nedidelių patalpų, kur būtų galima praleisti savaitgalius, šeimų šventėms trūksta. Galvojome ir apie laidojimo paslaugų teikimą, bet šiose patalpose to negalime. Užtat galvojame apie 3D kiną, kurio ypač nori jaunimas“, - kalbėjo pirmininkė.

„Turėtume įsisąmoninti, kad iš Savivaldybės biudžeto nebus pinigų bendruomenių įsteigtiems etatams išlaikyti. Čia ir ES parama bendruomenių verslumui skatinti. O kainuos ir elektra, šiluma, patalpų priežiūra“, - perspėjo Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. I. Šetkienė sakė, kad bendruomenės nariai pasikeisdami dirbs ir be atlygio, jeigu nepavyks užsidirbti. V. Domarkas bendruomenės atstovams patarė prie pastato pasistatyti firmos „Traidenis“ nuotekų valymo įrenginius, juos naudoti pirtelės reikmėms ir dar uždirbti išnuomojant netoliese esančio daugiabučio gyventojams.

Pinigų reikia ir kiauram pastato stogui suremontuoti. Apytikriais skaičiavimais – apie 86,89 tūkst. Eur (300 tūkst. Lt). I. Šetkienė pageidavo, kad stogą suremontuotų Savivaldybė savo biudžeto lėšomis. „Mes perspėjame – bendromis jėgomis tą pastatą sutvarkysime, bet mąstykite, kaip ateityje tą pastatą išlaikysite“, - kalbėjo J. Mažeika. Meras pažadėjo į Laivius atsiųsti statybų specialistą, kad įvertintų planuojamą pastatų patalpų paskirties keitimą, numatomus remonto darbus, parengtų jų sąmatą.

V. Domarkas siūlė pasvarstyti, ar nevertėtų Laivių bendruomenės projektui suteikti prioritetinį statusą, kad jo vykdymui būtų galima gauti daugiau ES paramos – apie 173,78 tūkst. Eur (600 tūkst. Lt) – vietoj numatomų 86,89 tūkst. Eur (300 tūkst. Lt).

• Rašyti komentarą (0)