Darbėnuose žadinami jaunieji tyrėjai

Ar sveikas vanduo iš kiemo šulinio, kokia klasės draugų kraujo grupė, ar plaukų dažymas kenkia plaukams – klausimai, į kuriuos, padedami mokslininkų ir atlikdami tyrimus, atsakys 15 Darbėnų gimnazijos moksleivių, dalyvaujančių antrajame projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ etape.

Būsimoji medikė Tesa Mikalauskaitė „MoMoLab“ laboratorijoje tyrė savo ir kitų gimnazistų kraują.

Sužadintas jaunųjų tyrėjų smalsumas, galbūt net padėsiantis apsispręsti, kokį profesinį kelią pasirinkti - vienas pagrindinių mobilios mokslinės laboratorijos „MoMoLab“ vizito gimnazijoje tikslų.

Mobili laboratorija, pritaikyta įvairiems gamtamoksliniams tyrimams, su šešių mokslininkų komanda, kurios daugumą sudaro Vilniaus universiteto atstovai, Darbėnuose įsikūrė vakar rytą, o intensyvus darbas joje virs iki šiandienos 16 val.

Pasak Darbėnų gimnazijos ugdymo karjerai koordinatorės Irenos Daukantienės, inicijavusios laboratorijos viešnagę Darbėnų gimnazijoje, tai jau antrasis kartas, kai projekto bendradarbiai lankosi Darbėnuose. Pirmąkart gimnazistai specialiame kupole stebėjo žvaigždes, susipažino su elektronikos naujovėmis, nanotechnologijomis, šįkart - tyrinėjimai labiau apčiuopiami.

Iš daugiau kaip 25 mokinių, panorusių tapti jaunaisiais tyrėjais, atrinkta penkiolika I-III gimnazijos klasių moksleivių, kurių pasiūlymai tyrimų temoms, ruoštoms konsultuojantis su chemijos, biologijos ar fizikos mokytojais, pasirodė originaliausi ir moksliškiausi.

„Gimnazistų tiriami objektai labai įvairūs – Darbėnų miestelio vanduo, kraujas, vėžliai, medus, grūdai,“ – vardijo I.Daukantienė.

Mokslininkų desantui Darbėnuose vadovaujantis Jaunojo tyrėjo projekto metodininkas Lukas Birštonas įsitikinęs, kad svarbiausia - suteikti galimybę mokiniams pasijusti tikrais mokslininkais, ypač tiems, kurie yra motyvuoti šioje srityje siekti rimtesnių rezultatų – tai leidžia įsitikinti, ar tyrėjo veikla tinka ir patinka.

„Mūsų misija – ieškoti jaunųjų tyrėjų ir padėti jiems atsiskleisti, tiriant aplinką ir gamtą moksliniais metodais, kuriant ir ieškant naujų technologinių sprendimų. Dalyvavimas programoje nėra vien tik keli smagūs eksperimentai - moksleiviai įsipareigoja paruošti trumpą mokslinį darbą, po kurio rengiama ataskaita“, - pasakojo L.Birštonas, akcentuodamas, kad vienas iš reikalavimų projekto dalyviams – įsipareigojimas prie savų projektų padirbėti ne tik laboratorijoje, bet ir mokslininkams išvykus.

Cheminės srities tyrimus pasirinkę mokiniai, padedami Vilniaus universiteto mokslininkų, eksperimentavo vienoje gimnazijos klasių.

Klaipėdos universiteto dėstytoja, doc. dr. Rita Jankauskienė – viena iš šešių mokslininkų, ketvirtadienį atvykusių į Darbėnų gimnaziją. Nuo rugsėjo šioje neformaliojo švietimo veikloje dalyvaujanti specialistė įsitikino, kad projektas išties sėkmingas, leidžiantis kiekvienam praktiškai išbandyti mokslinį darbą, sužinoti, kokioje srityje moksleivis gali save realizuoti, nukreipti save tinkama linkme. Viena iš 15-os laimingųjų – gimnazistė Tesa Mikalauskaitė, laboratorijoje tyrusi kraujo grupes, rezus faktorių, cukraus kiekį kraujyje, prisipažino, kad kraujas ir žmogaus biologija ją domino jau seniai, o idėja pasidomėti kraujo grupėmis kilo po pokalbio su mama, kai ši negalėjo atsakyti, kokia dukros kraujo grupė.

„Pirmiausia rūpėjo išsiaiškinti savo kraujo grupę, - sakė T.Mikalauskaitė, tirianti visų projekte dalyvaujančių bendramokslių kraują. – Tuo pačiu gavau puikią galimybę įsitikinti, ar nebijau kraujo, nes savo gyvenimą ketinu sieti su medicina“.

Pasak R.Jankauskienės, tokios išvykos įdomios ir patiems mokslininkams, kurie ne tik tobulina savo mokslinio darbo įgūdžius, bet ir netikėtai patikrina kitų tyrimų duomenis: „Nustatyta, kad daugiausia žmonių populiacijoje yra I kraujo grupės, bet kiek jas tiriame Lietuvos mokyklose, vyrauja II-III kraujo grupės“.

Su natūraliais įvairių spalvų plaukais eksperimentus atlikusi Ingrida Beržonskaitė tikino, kad dalyvavimas projekte privertė rimtai apmąstyti galimybes studijoms rinktis biologijos sritį.

„Gimnazistė norėjo išsiaiškinti, kaip plaukų dažymas veikia plauko struktūrą, todėl plaukus paveiksime amoniaku ir vandenilio peroksidu, nes šios medžiagos, esančios plaukų dažuose, labiausiai juos ir keičia. Taip pat tirsime, kaip plaukai reaguoja į temperatūrą – kaip keičiasi plauko drėgnumas, struktūra“, - gimnazistės tyrimą komentavo R.Jankauskienė.

Vilniaus universiteto chemikai Antanas Strakšys ir doktorantas Danas Sakalauskas dirbo su Darbėnų gimnazijos mokiniais, tyrimams pasirinkusiais chemijos sritį.

„Tiriame medaus botanines savybes – ieškome, iš kokių augalų buvo surinktas nektaras. Taip pat aiškinamės penkių skirtingų šaltinių ir šulinio vandens sudėtį. Nustatysime, ar jis kietas, ar minkštas, ar tinkamas gerti“, - teigė A.Strakšys.

Mėgintuvėliuose ant suolo distiliuotą ir savo šulinio vandenį pasistatęs gimnazistas Liutauras Mažonas tikino norėjęs išsiaiškinti, ar naudingas jo organizmui tas vanduo, kurį geria namuose.

„Visai neseniai persikrausčiau į Darbėnus, turime naują šulinį, todėl man ir mano šeimai aktualu, ar vanduo jame sveikas“, - aiškino L.Mažonas. Pasak vaikino, tyrėjo darbas nelengvas, tačiau jo įdomumas viską atperka: „Kai eksperimente dalyvauji tiesiogiai, kaip tyrėjas, tai – intriguoja. Neabejoju, kad daugeliui šis projektas padės apsispręsti, ką veikti ateityje“.

„MoMoLab“ vizito mokyklose metu mokiniai ne tik atlieka tyrimus kartu su mokslininkais, bet ir klauso paskaitų apie naujausius mokslo atradimus, pamato mokslinių eksperimentų demonstracijas, tad kol vieni kolegos triūsė laboratorijoje, kitiems Darbėnų gimnazistams parodytas 3D filmas „I, Human“ („Aš, žmogus“), nagrinėjantis žmogaus fiziologiją ir reakciją į įvairius procesus, su kuriais susiduria kūnas.

Pirmadienį „MoMoLab“ dviem dienoms persikels į Salantų gimnaziją.

• Rašyti komentarą (2)