|
|
|
Uragano padarinius įvertino ministras
Savo akimis pamatyti pajūrį ir įvertinti uragano „Feliksas“ padarinius į Palangą vakar buvo atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Sprendimą priims greitai Kurorto Botanikos parko prieigose patarėjos lydimą aukšto rango svečią pasitiko Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus, jo pavaduotojas Saulius Simė, ekologė Reda Kairienė, Palangos komunalinio ūkio direktorius Konstantinas Skierus ir jo pavaduotojas Stepas Šeputis, taip pat Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.
Nors ministrui buvo surengta ekskursija jūros pakrante, kokius pėdsakus paliko ką tik praūžęs uraganas, jis galės išvysti nebent ekologės pateiktose nuotraukose. Mat, stichijai nuslūgus, jau kitą dieną paplūdimiuose plūkęsi kurorto komunalininkai juos gerokai aptvarkė. Dar pirmadienį jie suremontavo vėjo išdraskytas tilto medines konstrukcijas ir po tą pačią naktį ekstremalių pojūčių ištroškusios neblaivios merginos pasivažinėjimo automobiliu išmuštas atramas, surinko šiukšles bei pagalius. „Su vėtra nepakovosi. Ji smėlį „sutvarko“ per vieną naktį, o žmogus turės užtrukti kur kas ilgiau“,– prie jūros tilto žurnalistams surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė K. Trečiokas. K. Skierus perteikė, kad specialistų skaičiavimu, paplūdimiui nuo Palangos iki Latvijos sutvarkyti reikės ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų. Į žurnalistų klausimą, kaip šis skaičius ministrui patinka, jis atsakė šmaikščiai – esą prieš skaičius kaip prieš vėją nepapūsi. Tačiau juos tokius pat dar galinčios pateikti ir nuo uragano nukentėjusios Klaipėdos bei Neringos savivaldybės, o dalintis teks visoms. „Tad duosim šiek tiek padirbėti ir mokslininkams. Pažiūrėsim, kas anksčiau, siekiant išsaugoti pajūrį, daryta, kas pasiteisino, o kas – ne.
Spręsim, kur labiausiai sugadinta infrastruktūra ir kopos“,– teigė jis. Ministras pažadėjo, jog sprendimai bus priimti nedelsiant, kadangi iki vasaros sezono pradžios bent dalis atstatomųjų darbų turės būti baigti. Lėšoms gauti K. Trečiokas išvardino tris šaltinius: iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, iš ministerijos biudžeto – krantotvarkai čia iš viso numatyta 260 tūkst. Lt (75 tūkst. 301 Eur) – bei europinių fondų. Šiuo finansiniu laikotarpiu Europos Sąjunga Lietuvai yra numačiusi 6 mln. Lt (1 mln. 737 tūkst. Eur). „Liūto dalį čia ir atsiims Palanga, nes joje – didžiausi poilsiautojų srautai ir labiausiai išvystytas turizmas“,– sakė ministras. Iš Palangos K. Trečiokas tokiu pat tikslu išskubėjo į Klaipėdos miesto savivaldybę. Čia jis aplankė vėjo nuniokotą Neįgaliųjų paplūdimį, vėliau Regiono aplinkos apsaugos departamente buvo surengtas aptarimas, kuriame dalyvavo specialistai, uostamiesčio bei Palangos kurorto merai. Paplūdimiai susiaurėjo perpus Bendrovės Palangos komunalinis ūkis direktoriaus Konstantino Skieraus teigimu, kopas saugojęs paplūdimio smėlis nuplautas daugelyje vietų, nuniokota apie 800 metrų žabtvorių. Ruože nuo Dariaus ir Girėno gatvės iki Gelbėjimo stoties buvęs 100–120 m pločio paplūdimys susiaurėjo perpus, bangos gerokai paplovė kopas, suformuodamos kelių metrų aukščio skardžius, vėjas smėliu užpustė medinius takus ir laiptus. Anot K. Skieraus, stipriausiai uraganas daužėsi paplūdimių ruože nuo kretingiškių pamėgtų Kunigiškių iki pat Latvijos sienos, taip pat – nuo Birutės kalno iki Nemirsetos ir Klaipėdos rajono ribos. Kiek smėlio paplūdimiuose nebeliko, kol kas nustatyti neįmanoma – laukiama, kol jūra nurims, tikslūs skaičiai paaiškės pavasarį.
Manoma, kad nuo kur kas baisesnių uragano pasekmių Palangos paplūdimius apsaugojo tai, jog jie, vykdant Pajūrio juostos tvarkymo programą, keletą kartų buvo papildyti smėliu, be to, gavus Savivaldybės bei Aplinkos ministerijos lėšų, trejus metus iš eilės kopagūbriai buvo tvirtinami žabtvorėmis bei šakų klojiniais. Tačiau uraganas „Feliksas“ eibių prikrėtė ne tik paplūdimiuose – kurorte pakilęs Rąžės upės vanduo užliejo krantinės prieigas, vietomis panardino dviračių taką nuo J. Basanavičiaus g. į šiaurę Jūratės g. link. Neabejojama, kad vanduo bus paplovęs šaligatvių grindinio pagrindą, todėl išsiklaipiusias plyteles teks kloti iš naujo. Šiomis dienomis upė jau nuslūgusi. Įvairiais vardais vadinami tokio masto uraganai, anot K. Skieraus, pajūryje kartojasi periodiškai. Be „Felikso“, 1999 m. jį yra siaubęs „Anatolijus“, o 2005-aisiais – „Ervinas“. Pastarojo metu vėjo gūsių greitis pajūrio zonoje taip pat siekė 34 metrus per sekundę. Nuo jo nukentėjo miškai, taip pat smarkiai buvo išplautos Palangos paplūdimio kopos.
|
|
