Apie pažeidimus – iš aplinkosaugos dispečerinės

Operatyviai reaguoti į gyvosios gamtos pažeidimus pareigūnams padeda pernai rudenį įkurta Aplinkos apsaugos dispečerinė.

Šios naujovės iniciatorius Aplinkos viceministras Linas Jonauskas „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog dispečerinė buvo reikalinga visų pirma tam, kad būtų galima greitai nustatyti pažeidėjus, o antra - kaupti bendrą šalies informaciją vienoje vietoje, apdoroti duomenis ir pagal juos taikyti prevencines priemones.

Šiuo metu didžiausias aplinkosaugininkų rūpestis – stebėti mėgėjišką žvejybą.

„Panašiai, kaip Kelių direkcija turi informaciją apie avaringiausius ruožus, taip ir mes nuo šiol jau galime sužinoti, kokiose vietose į kelius išbėga ir žūva daugiausia žvėrių, kur yra brakonieriavimo židiniai, ar pasikartoja kitokie gyvosios gamtos pažeidimai“, - tvirtino L.Jonauskas.

Anot jo, sistema veikia pagal tokį principą: pagal sutartį su Bendrosios pagalbos centru (BPC) skambučiai iš jo yra tiesiogiai perduodami į dispečerinę, o budėtojas monitoriuje mato situaciją ne tik lokalizuojamoje, bet tam tikru spinduliu ir aplinkinėse vietovėse, kuriose tuo metu būdrauja pareigūnai.

„Tarkim, į BPC iš Kretingos paskambinęs žmogus praneša, kad tam tikrame taške deginamos padangos. Signalas iš jo perduodamas aplinkosaugos dispečerinės budėtojui, o šis mato, kur arčiausiai tos vietos yra būdraujantys Kretingos, Palangos ar Klaipėdos inspektoriai, ir šie išsyk siunčiami į tą vietą. Į pažeidimo vietą pareigūnai privalo išvykti ne vėliau, kaip per 30 min.“, - teigė viceministras.

Anot jo, atsirado ir toks terminas „būdraujantis pareigūnas“. O tai reiškia, jog gyvosios gamtos inspektoriams, kaip būdavo anksčiau, nebereikia budėti per naktis – taip taupomi ir pinigai, tačiau jie yra pasirengę išvykti į pažeidimo vietą pagal sudarytą grafiką. Už būdravimą mokama 10 proc. nuo atlyginimo, o iškvietus į pažeidimo vietą jiems mokama dvigubai.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Virgilijus Olšauskas teigė, jog visuose rajonuose yra sudaryti budėjimo grafikai: būdraujantys pareigūnai į pažeidimo vietą vyksta ne po vieną, o po du. „Taip darome dėl saugumo, nes gana dažnai pažeidėjai – ypač brakonieriai, būna agresyvūs“, - tikino V.Olšauskas. Kretingos aplinkosaugos agentūroje budi trys pareigūnai: Ričardas Kašėta, Edmundas Mikaločius ir Diana Šeirienė.

Anot viceministro, Klaipėdos regionas, turintis daugiausiai vandens telkinių, išsiskiria žvejybos pažeidimais: „Pusė Lietuvos suvažiuoja į stintų žvejybą, jūsų regione daugiausiai protokolų ir yra surašoma žvejams mėgėjams“.

Viceministrą papildė V. Olšauskas: „Stintų žvejyba ant Palangos tilto – dabartinis mūsų galvos skausmas, - tenka tikrinti, kad būtų deramai įrengti tinkliniai samčiai, kad jų skersmuo neviršytų 3 m. Po Naujųjų metų tikriname žvejus prie marių, kad šie nežvejotų su gyva žuvele, - tokia žvejyba draudžiama ligi balandžio 21 d. Vienur, kitur aptinkame ir brakonierių įrengtų medžioklės kilpų“, - pagrindinius šio laikotarpio pažeidimus, į kuriuos reaguoti padeda pranešimai iš dispečerinės, apibūdino pareigūnas.

• Rašyti komentarą (0)