Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kultūros gide – ir svariausi rajono renginiai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
  • 2015-01-06

„Šie metai Lietuvos kultūriniame gyvenime yra paskelbti Etnografinių regionų metais, - tai lyg tąsa pernai tarmėms bei Kristijonui Donelaičiui skirtų metų, platesnis šuolis, nes etnografinio savitumo nepristatysi be tarmės“, - teigė Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė bei vyriausioji specialistė Dalia Činkienė.

Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė patikino, jog šie metai – kupini įspūdingų renginių bei svarių datų.

Kretingos kūrėjai - televizijoje

Anot pašnekovių, Kretingos ir Salantų kultūros centruose bei jų filialuose visiems metams yra numatytas gana platus renginių spektras, - etnografinių vietovių savitumas bus parodytas paskaitomis, edukaciniais užsiėmimais, parodomis, konferencijomis, festivaliais. „Kai kurie renginiai nėra visiškai nauji, - tai tarsi tąsa ankstesniųjų, tačiau žmonių labai pamėgtų populiarių švenčių. Kai kurios iš jų, tarkim, Kretingos miesto šventė ir Šv.Antano atlaidai, komedijų šventė „Vėinė jouka“, respublikinė tradicinio meno paroda-konkursas „Aukso vainikas“ bei liaudiškos muzikos šventė „Grok, žemaiti“, jau tapo gerai žinomi, gandas apie juos paėjęs gana plačiai po šalį, o ir mūsų žmonės juos mėgsta ir jų laukia“, - subrandintu kultūriniu rajono kraičiu pasidžiaugė R.Ruškuvienė.

Anot R.Ruškuvienės, šiemet Kultūros ministerija rengia Respublikinį renginių gidą, į kurį atrinkti ir svarbiausi Kretingos rajono renginiai. O šį sausį LRT televizija visą dieną skirs Etnografinių regionų metus populiarinančiai laidai, kurioje kūrėjai per tautodailę, amatus, tarmišką poeziją pristatys ir Kretingos rajoną.

Kultūrai – vos 5 proc.

D.Činkienė ir R.Ruškuvienė pastebėjo tendenciją, kad kretingiškiai lankytis renginiuose mėgsta labiau, negu anksčiau. „Labiausiai džiugina tai, kad mūsų žiūrovai tampa vis labiau išprusę: vykstant klasikinės, sakralios, simfoninės muzikos koncertams, susirenka pilnos salės žmonių. O dar taip neseniai salė lūždavo tik nuo „Domino“ teatro spektaklių“, - sakė pašnekovės.

Kretingos rajone kultūra rūpinasi 140 darbuotojų, dirbančių Kretingos ir Salantų kultūros centruose bei jų skyriuose, bibliotekose bei muziejuose. R.Ruškuvienės teigimu, pernai ir praėjusius kelerius metus kultūrai iš Kretingos rajono biudžeto buvo skirta 5,3 proc. Koks bus šiųmetinis biudžetas, nuspręs rajono taryba.

„Pinigų kultūrai nebūna per daug: kiek gauni, tiek išleidi, nors norai vienokie, o galimybės kitokios. Tradicinei Kretingos miesto šventei surengti išleidžiame 35 tūkst. Lt, o, tarkim, Gargždai savo šventei gali skirti 80 tūkst. Lt. Tai, ką padaro kultūros darbuotojai savo entuziazmu ir pastangomis, dažniausiai pinigais nepamatuojama“, - vedėja pasidžiaugė kultūros srityje dirbančiais žmonėmis.

Gausu sukakčių

R.Ruškuvienės pastebėjimu, kiekvieni metai atsineša ir savas sukaktis, tačiau šie metai jomis ypač turtingi, ir jos bus pažymėtos. Šiemet sukanka 65-eri, kai panaikinus Kretingos apskritį ir valsčių, Kretinga tapo rajono administraciniu centru.

Yra ir itin svarių į miesto praeitį vedančių istorinių datų: sukanka 410 m., kai buvo pradėti statyti vienuolyno rūmai, o 1610 m. juos užbaigus, pradėta statyti mūrinė bažnyčia, prie vienuolyno pradėjo veikti parapijinė mokykla. 1790 m. vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio lėšomis buvo pastatytas Kretingos vidurinės mokyklos pastatas.

XIX a. pakito Kretingos miesto veidas: 1845 m. buvo nugriauta miesto rotušė, 1860 m. pastatyta mūrinė žydų sinagoga, o 1870 m. pradėta statyti stačiatikių kunigaikščio Vladimiro cerkvė.

1875 m. Kretingos dvaro savininku tapo Juozapas Tiškevičius, 1890 m. dvare įvesta elektra.

Šimtmečio datomis šiemet pasižymi net keletas įvykių: 1915-aisiais buvo įkurta Kretingos apskritis, pirmasis vaikų darželis, per Kretingos kaimo žemes nutiesta Bajorų-Priekulės Latvijoje geležinkelio linija.

* Kretingos kultūrai svarbios datos:

1930-aisiais Kretingos valsčiuje surengta pirmoji sporto ir dainų šventė

1930 m. atidengtas ir pašventintas Laisvės (Nepriklausomybės) paminklas

1935 m. įkurta viešoji biblioteka, pradėjo veikti Kretingos muziejus

1940 m. baigti statyti Lietuvos banko rūmai

1990 m. vasario 16 d. atstatytas Laisvės paminklas, kovo 8 d. Atkuriamojo Seimo deputatu Kretingos rinkiminėje apygardoje išrinktas Virginijus Pikturna, o pirmuoju meru išrinktas Antanas Tamošauskas. Savo veiklą atnaujino Pranciškonų vienuolynas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas