Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Šypsenos medalis – mažųjų salantiškių meilei

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2014-12-30
„Bendrauti su žmonėmis, negalvoti, kad esi viršesnis, niekada nerodyti savo problemų, nors pas kiekvieną jų yra, ir šypsotis, net kai blogai“, - savo pozityvumo receptu dalijosi Laima Jakumienė, redakcijoje atsiėmusi Šypsenos medalio apdovanojimą, kurį primins vienetinis medžio meistro Tado Šorio darbas.

„Pajūrio naujienos“, sumaniusios apdovanoti tą, kuris savo kuklioje kasdienybėje kitiems neša šviesą, šilumą ir šypseną, sulaukė staigmenos, kurios ir tikėjosi. Pirmasis Šypsenos medalis skaitytojų siūlymu atiteko Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ auklėtojai Laimai Jakumienei – vaikų nuodėmklausei, patarėjai, guodėjai, antrajai mamai.

„Neįsivaizduoju, kuo dar galėčiau užsiimti, - prisipažino Laima, jau paauglystėje prižiūrėjusi kaimynų atžalas. - Vaikai mane visada mylėjo, o aš visada mylėjau vaikus, gal todėl ir į šią profesiją atėjau natūraliai“.

Iš Skuodo rajono kilusi, į Salantus nutekėjusi ir 26 metus čia gyvenanti L.Jakumienė Salantų lopšelyje-darželyje pradėjo dirbti 1988 m., praėjus vos porai metų po studijų Panevėžio Jono Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje. Pasak L.Jakumienės, dirbdamas su vaikais visada jautiesi jaunas. Kita vertus, turi jiems labai daug atiduoti, tapti viskuo – mama, paslapčių klausytoja, žaidimų drauge, kartu ropoti keliais ir gulinėti ant kilimo.

Ištikima savo kraštui

Šiuo metu Laimos grupėje - 13 darželinukų: 10 berniukų ir 3 mergaitės. Kiekvienas jų apgaubiamas dvigubu auklėtojos dėmesiu ir meile - juk jei mieste nuolat trūksta vietų darželiuose, Salantuose atvirkščiai, - trūksta vaikų.

„Liūdna, kad miesteliai tuštėja. Kartais pasiguodžiame, kad Salantai dabar labai gražūs, bet nėra kam tuo grožiu džiaugtis, jaunos šeimos išvažiuoja, lieka tik pensininkai ir „kampiniai“, - sakė L.Jakumienė.

Vis dėlto jai pačiai palikti Salantų nesinori, nors prieš dvejus metus neteko to, kuris čia atvedė, – mylimo vyro.

„Esu sėslus žmogus. Jei jau priverstų gyvenimas, - ką darysi, išvykčiau, bet kol darbo yra, man nesinori niekur kitur“, - tikino Laima, nedžiugiai prisimenanti laikotarpį, kai užsiėmė prekyba ir nuolat važinėjo į Lenkiją – širdį skaudindavo net tie trumpi išsiskyrimai su savu kraštu.

Anūkui – tik močiutė

Užauginusi visą būrį salantiškių vaikų, Laimos meilės užteko ir dviem saviems – abu jie tebegyvena Salantuose. Jaunėliui Mindaugui- 23-eji, dvejais metais vyresnė Raimonda, iš mamos paveldėjusi gebėjimą puikiai sutarti su vaikais, jau ir pati sūpuoja sūnų.

Atrodo, būtų natūralu, tačiau Laimos anūkas Edgaras Salantų darželyje lanko ne savo močiutės grupę – taip, L.Jakumienės žodžiais, lengviau jiems abiem.

„Maži vaikai mėgsta savintis daiktus ir žmones, jiems sunku dalintis savo artimaisiais su kitais. Dramų užtenka jau vien tada, kai retkarčiais nueinu pasiimti Edgaro iš darželio - vos koks kitas vaikas prie manęs prisiglaudžia, anūkas tuoj pyksta, stumia jį šalin, sakydamas, kad čia „mano“. Tokiomis akimirkomis sunku ir man, ir jam. O ir kitų vaikų tėvai tai greitai pastebi“, - sakė L.Jakumienė.

Stebuklingi keliai

Šiemet Laimos auklėtiniai - trejų-ketverių salantiškiai. Būtent 4-5 vaikystės metais, pasak L.Jakumienės, prasideda pats įdomumas - išgyvenę didžiąją trečių metų krizę ir pirmuosius „ožius“, vaikai tampa mažais žmonėmis, su kuriais jau galima apie daug ką pasikalbėti.

Bendrauja ir mažesni, tik dažnai tokia savita kalba, kad iš to gimsta begalės anekdotinių situacijų. Kad ir paskutinė, kai mažylis dvi dienas nesėkmingai prašėsi auklėtojai ant kelių. Pasak L.Jakumienės, suprasti, ką vaikai nori pasakyti, - atskiras menas.

Kaip bebūtų, stebuklingų auklėtojos kelių užtenka visiems – net jei tenka dėl jų pasistumdyti. Ir nors vaikai dabar kitokie - drąsūs, be galo skirtingi, kiekvienas su didžiuliu ir nepakartojamu savo „aš“, Laima nesunkiai randa raktą į kiekvieno širdį. Tuomet mamoms belieka stebėtis, kaip namuose nė minutės vietoje nenustygstanti dukra darželyje kantriai sėdi, kol auklėtoja po pietų miego iš plaukų supins pasakiškas šukuosenas.

Pasak Laimos, šiame darbe turbūt ir sunkiausia - tai, kad tenka dirbti ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Kad L.Jakumienei tai pavyksta, geriausiai įrodo buvę auklėtiniai, į darželį atvedantys savo atžalas.

Visada su šypsena

Būtent Laimai atitekęs pirmasis Šypsenos medalis bene labiausiai nudžiugino ją šiai nominacijai siūliusius žmones. Viena jų - salantiškė, mama Simona Mikutavičienė. Jaunos moters žodžiais, pažintis su Laima įvyko per vaikus - nuo praėjusių metų L.Jakumienė prižiūri ir auklėja S.Mikutavičienės dukrą, o šiemet tapo jos nuolatine auklėtoja.

„Kai perskaičiau Šypsenos medalio skelbimą „Pajūrio naujienose“, iškart pagalvojau, kad Laima tobulai jį atitinka“, - tikino S.Mikutavičienė.

Pasak Simonos, Laima - tas žmogus, kuris esant bet kokiam atvejui, kad ir kas jos asmeniniame gyvenime besidarytų, visuomet išlieka pozityvi, atvira bendravimui: „Niekada nesu girdėjusi jos niurzgant ar demonstruojant nepasitenkinimą“.

S.Mikutavičienė šypsosi, kad jau dabar dukroje pastebi iš auklėtojos Laimos pamokėlių parsineštų dalykų - dukra labai gražiai, kultūringai skaito ir pasakoja pasakas.

„Laima turi ypatingą gebėjimą – sudrausminti, bet taip švelniai, minkštai ir pedagogiškai, kad vaikai to nė nepajunta, - sakė Simona. - Jos santykis su vaiku grindžiamas begaline, nuoširdžia meile – aš kartais net pagalvoju, kad ji visiems vaikams - labiau močiutė, o ne auklėtoja - tiek daug ji mažiesiems atiduoda“.

S.Mikutavičienei pritarė ir Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ direktorė Adelė Pociuvienė, pridėdama, kad Laimai netrūksta kantrybės, nuoširdumo, rūpestingumo.

„Laima dirba labai atsakingai, yra imli, domisi naujovėmis ir nebijo taikyti iš kursų parsivežtų žinių, pati kuria naujus metodus - malonu su ja dirbti“, - pasakojo A.Pociuvienė, pridurdama, kad L.Jakumienė - ne tik puiki kolegė, bet ir gera mama, užauginusi dorus vaikus, o dabar daug dėmesio skirianti mažajam anūkui.

*

Šypsenos medalio, skaitytojų nuomone, šiemet buvo verti ir šie kandidatai:

Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė, Kretingos labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ šeimininkė Apolonija Bernotienė, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos karjeros koordinatorė Snieguolė Jandalovienė, tos pačios gimnazijos direktorės pavaduotoja Sigita Vaicekauskienė, Darbėnų klebonas Vygintas Gudeliūnas, parduotuvės „Grifas“ savininkė Danutė Pocienė, Kūlupėnų kapelos dainininkė Janina Paulauskienė, gydytojas chirurgas Tadas Abelkis, Baublių bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė, „Kretingos vandenų“ direktorius Gediminas Valinevičius, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja Dalia Jockienė, Kretingos Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos seserys Benjamina ir Danutė, „Grafo“ kavinės padavėjas Rimantas Stonkus, Kretingos kultūros centro Laukžemės skyriaus vedėja Aida Mikutienė, verslininkas Kazimieras Stončius, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro konsultantė Marija Juškienė, Kretingos ligoninės vairuotojas Pranas Mažutis, verslininkė iš Kartenos Ingrida Stonkuvienė, Kretingos r. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos pedagogė Alma Daškevičienė, Salantų lopšelio-darželio darbuotoja Reda Maksvytienė, verslininkas Edmundas Jasinskas, bitininkė Violeta Šedienė, Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Veronika Kerinienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas