Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Tarp „kulkų holokausto“ liudytojų - ir kretingiškė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2014-12-23

Prieš šias Kalėdas Kretingos rajono Garbės pilietę, ilgametę tautodailės puoselėtoją 79-erių Laimą Grigaitienę aplankė netikėti svečiai – tarptautinės „Yahad-in Unum“ organizacijos, renkančios paprastų žmonių liudijimus apie „kulkų holokaustą“, atstovai bei TV žurnalistai iš Prancūzijos, Ukrainos, Lenkijos, Anglijos ir Balkanų šalių.

Laima Grigaitienė išsaugojo savo tėvo Juozo Jasinsko nuotraukų albumus, kurie atspindi prieškario Kretingos istoriją.

Namuose viešėjo Vydūnas

„Rudenį man paskambino iš Lietuvos istorijos instituto, papasakojo, kad 2004 m. prancūzų katalikų kunigo Patriko Desbua (Desbois) įkurta organizacija „Yahad-in Unum“ renka amžininkų prisiminimus bei liudijimus, susijusius su prieškario žydų gyvenimu. Iš kažkur sužinoję mano šeimos istoriją, pasiprašė, ar galėtų atvykti“, - pasakojo L.Grigaitienė.

Bet kai užgriuvo būrys įvairiomis kalbomis per vertėjus kalbančių svečių, moteris nustebo: jie prašė parodyti, kur Kretingoje buvo žydų kvartalas, sinagoga, kapinės, o klausydamiesi jos šeimos istorijos, ne vienas ir ašarą braukė.

„Mano seneliai Magdalena ir Pranciškus Kirkliai bei mama Petronėlė Jasinskienė, Kretingoje gimę augę, tik tėvas Juozas kilęs iš Pakutuvėnų. Senelių namai buvo Klaipėdos gatvėje, ten – ir mano gimtinė, juose prabėgo mano vaikystė“, - teigė pašnekovė. Ji prisimena savo motinos pasakojimą, kaip jų namuose viešėjęs Vydūnas. „Pas senelius gyveno toks prūsas nuomininkas Endzinas. Sykį jis sako – atvažiuos į svečius didis žmogus. Motina įsivaizdavo atvyksiant didelį žmogų, o atvyko liesas, žemas, pasišiaušęs. Klausinėjo, ar mėgsta muziką, padainavo jam keletą dainų“, - tokius motinos prisiminimus iš vaikystės išsaugojo L.Grigaitienė.

Išsaugojo tėvo albumus

Moters šeima prieškariu priklausė aukštuomenei: jos tėvas buvo Lietuvos banko ekonomistas, yra dirbęs savivaldybėje ir gaisrinės viršininku. Gyveno turtingai: juos maitino žemė, turėjo nedidelį kalakutų ūkį - jų kiaušinius siųsdavo į užsienį, laikė tarnaitę ir berną.

Motina Petronėlė buvo namų šeimininkė, - ji turėjusi itin gražų balsą: giedojo bažnyčios chore, vaidino ir dainavo operetėje „Consilium Facultate“, mokėjo kone visą Dolskio repertuarą ir buvo kviečiama dainuoti į Kauno muzikinį teatrą.

„Bet tėvas neišleido jos iš namų, - mama buvo labai graži, dėvėdavo skrybėlaites. Tėtis vedė ją septyniolikos, pats būdamas 9 metais už ją vyresnis“, - juokėsi pašnekovė.

Jų šeimoje gimė ir užaugo 6 vaikai, - visi ligi šiol tebėra gyvi, o Laima iš jų - vyriausia.

Tėvas labai mėgęs fotografuoti, dėl to L.Grigaitienė sukaupė gausų ir turtingą prieškario Kretingos bei Lietuvos istorijos archyvą. Jos albume greta kitų fotografijų - ir legendinių lakūnų Dariaus bei Girėno laidotuvės, - tarnaudamas Kauno I eskadrilėje, jos tėvas ėjo garbės sargybą.

Mama ją vesdavosi į miestą apsipirkti: dabartinėje Birutės gatvėje buvęs žydų kvartalas, o ir visa Rotušės aikštė aplinkui apstatyta žydų namais. „Vienos parduotuvės savininkas sakydavo: ui, kokia graži mergaitė. Paklausdavo, kiek turiu brolių ir seserų – visiems įduodavo parnešti po saldainį“, - prisimena L.Grigaitienė.

Petronėlė ir Juozas Jasinskai su savo pirmagime Laima

Įvaikino rusų kariškio dukrą

„Viską gerai atsimenu, prasidedant karui - iš spalvingo gyvenimo patekome į vargą“, - sakė pašnekovė.

Užėjus rusams P. ir J.Jasinskų namuose apsigyveno kariškio šeima, o prasidėjus karui – vokiečiai karininkai. „Mūsų įnamį rusą nušovė prie Gargždų, jo žmoną osetinę Raisą vokiečiai išvežė darbams, o 1940 m. gimusią jų dukrelę Iriną priglaudė mano tėvai. Ilgainiui ją įsivaikino savų vaikų neturėjęs tėvo pusbrolis. Po karo Raisa sugrįžo dukters, valdžia privertė pasakyti, kas ją įsivaikino, ir giminaičiai buvo priversti mergaitę sugrąžinti, - prisiminė L.Grigaitienė. - Iš sielvarto abu įtėviai netrukus pasimirė, o Irina pabėgo iš motinos namų. Pas tikrąją motiną ji sugrįžo tik po kelerių metų. Mano broliai ir seserys Osetijoje aplankė Raisą, - mūsų šeimai ji jautė begalinį dėkingumą“.

L.Grigaitienės atmintyje išliko karo įspūdžiai, kai visas kiemas buvo pripildytas vokiškų mašinų, - kariškiai buvo okupavę visą antrą jų namų aukštą. „Mums jie leisdavo laipioti po tas mašinas, sukinėdavom vairą. Duodavo šokolado, saldainių, mamai – konservų, o jos prašydavo šviežio pieno. Kariškiai vakarais uliavodavo – plėšdavo dainas visa gerkle. Neapsikęsdama triukšmo, nes buvo gimęs broliukas, šepečio galu mama belsdavo į lubas, o šie nusileidę atsiprašinėdavo“, - pasakojo kretingiškė.

Varė sušaudyti

L.Grigaitienė pasakojo, kad svečius labai sudomino istorija, kai jos šeimai buvo kilęs didelis pavojus: „Buvo labai karšta 1943-ųjų vasara, mama mus vedėsi į Akmeną maudytis. Tik staiga – nežiūrėkit, šūktelėjo mama. Bet kur tau nežiūrėsi - kitapus upės, prie žydkapio, pamačiau būrį nuogų, ligi juosmens į upę įvarytų vyrų ir moterų. Mus pamatęs vokietis pasivijo su automatu, ir šaukdamas „jud jud“, varė prie upės. Bet Dievas mus apsaugojo – prošal karvės perkelti ėjęs žmogus pažino mūsų motiną – vokiškai pradėjo aiškinti, kad čia Jasinskienė, ir mus paleido. Mama namie valerijonus gėrė, o, mums, vaikams, tebuvo tik nuotykis. Tik vėliau supratome, kuo tas nuotykis mums grėsė“.

Anot jos, tėvas mokėjo vokiškai – būtent vokiečiai karo pabaigoje įspėję jų šeimą trauktis. „Sėdom į bričką ir bėgom į Kvecių mišką. Pakeliui kiti vokiečiai bričką atėmė. Miške – žmonių galybė: prasidėjus šaudymams, sukrisdavom į krūvas. Kai atjojo rusai, iškėlėm ant pagalio baltą paklodę. Sugrįžom namo, o ten - rūkstančių nuodėgulių krūva, sudegę gyvuliai, - rusai specialiai ant mūsų namo buvo numetę padegamąją bombą. Mama apsikabino visus ir juokėsi: kaimynai sakė – Jasinskienė išprotėjo, o ji jautėsi laiminga, kad visi likome gyvi. Kaimynai davė duonos, lašinių – užkandom ir pėsčiomis patraukėme pas tėvo gimines į Pakutuvėnus. Kelias buvo baisus, išmaitotas, pakelėje mėtėsi krūvos lavonų – rusų ir vokiečių“, - prisiminė pašnekovė.

Mistiškos daiktų istorijos

L.Grigaitienės tėvą rusai areštavo išsyk – išvežė į Kareliją statyti Belomoro kanalo, o motinai su 6 vaikais teko nuolat slapstytis. „Vieną naktį miegodavom vienur, kitą – kitur. Ligi pat 1953-ųjų, kol vyko masiniai trėmimai, kaustydavo baimė, pamačius uniformuotą žmogų. Nors tėvui pavyko pabėgti iš lagerio su svetimais dokumentais, mirus vyrui tokia pat pavarde, bet grįžo palūžęs, silpnos sveikatos. Ilgainiui Kretingoje atstatė namus, kuriuose mama sulaukė senatvės – mirė būdama 92-jų“. L.Grigaitienė svečiams papasakojo ir kone mistiškas brangintinų jų šeimos daiktų istorijas. Prieš karą kunigas Urbonas jai dovanojęs austrišką pianiną, kurį jos tėvas kartu su „Lietuvos enciklopedija“ bei nuotraukų albumais išvežė saugoti į Pakutuvėnus pas savo pusbrolį Antaną Stonkų.

„Po karo Pakutuvėnuose buvo apsistojusi ir primadona Aldona Saulevičiūtė, atvažiuodavo mano pusseserės vyras, Pranciškonų gimnazijos mokytojas, kompozitorius Eduardas Balsys ir grodavo tuo instrumentu. Bet kai tėvui reikėjo pinigų atstatyti namus, pianiną ir enciklopedijas pardavė. Man tų knygų buvo taip gaila, kad aš paslėpiau IX tomą, kuriame buvo Europos žemėlapiai. Pianiną pardavė kretingiškiui Saliui, turėjusiam baldų fabriką, o jo sūnus Zigmas pardavė klaipėdiečiui Petrauskui, kuris vėliau atėjo dirbti į „Laivės“ fabriką Kretingoje, kuriame dirbau ir aš. Norėjau atpirkti pianiną, bet šis nebesutiko“, - pasakojo L.Grigaitienė.

Enciklopedijų istorija – taip pat apgaubta paslapties. „Kai vadovavau Žemaitijos tautodailės skyriui, sykį viešėjau Klaipėdoje pas tokią daktarę Reginą. Žiūriu - sekcijoje prieškario laikų „Lietuvos enciklopedija“, sakau - ir mes tokią turėjome, bet pardavėme. O ji sako – trūksta devinto tomo, aš amo netekau: pradėjau vartyti, žinojau atžymas – tai tikrai buvo mūsų knygos“.

Organizacijos „Yahad-in Unum“ organizacijos nariai nuo 2004 m. aplankė šimtus žudynių vietų ir apklausė per 3,5 tūkst. karo nusikaltimų Rusijoje bei Rytų Europoje liudininkų. Šios organizacijos tikslas – pagrįsti „kulkų holokaustą“, vykdytą greta žydų žudynių nacių stovyklose, nustatyti nežinomas masines kapavietes ir jas apsaugoti, siekiant užbėgti už akių galimiems tautų genocidams.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas