|
|
|
Kalėdos, pasiklydusios tarp parduotuvių vitrinų
Artėjant šv. Kalėdoms, ilgėja ir eilės prie kasų prekybos centruose, o žmonių galvose įsigali viena varginanti mintis – ką padėti po eglute šv. Kalėdų naktį? Ar laužydami galvas, kaip nupirkti kuo brangesnę dovaną, kuo puošniau padabinti namus ir paruošti skanesnių mišrainių Kūčioms, nepamiršome tikrosios šv. Kalėdų reikšmės ir kažkur tarp parduotuvių vitrinų nepametėme kalėdinės dvasios?
„Kuprinės“ jaunieji žurnalistai atliko anoniminę apklausą, kurioje dalyvavo 48 jaunuoliai. Apžvelgus jos rezultatus, paaiškėjo, jog tik 18 iš jų Advento laikotarpį supranta kaip ramybės, susikaupimo ir Kristaus gimimo laukimo metą. Pusė respondentų leidžiasi į kalėdinių pirkinių paieškas, 8 - stengiasi kuo įspūdingiau išgražinti savo namus, tiek pat apklausos dalyvių Advento laikotarpio apskritai nesureikšmina. „Artėjant Kalėdoms dažnai užmirštame, kad ne vien materialiais dalykais galime parodyti šiltus jausmus. Kalėdos - puiki proga tėvams atsilyginti už tai, kad neskyrė pakankamai laiko savo vaikams, - sakė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos psichologė Daiva Martinkuvienė. - Advento laikotarpį reikėtų paskirti minčių išgryninimui, savo netobulumo pripažinimui, atleidimui priešams ir pačiam sau, šiltesniems santykiams su artimaisiais. Jei tavo vidus bus pilnas meilės, nereikės tiek daug investuoti į materialią dėmesio išraišką“. Adventas kviečia dalintis šiluma „Adventas - fantastiškai keistas laikas metuose, kada vienu metu išgyvenu ir ramų laukimą, ir vaikišką džiaugsmą. Adventas man primena, kad meilė – tai ne jausmas, o veiksmas, kada norisi susitaikyti su tais, su kuriais susipykau, paskambinti tiems, kurie pamiršti, apkabinti tuos, kurie vieniši,“- teigė Kristina Jankauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto antrakursė, kuri šventiniu laikotarpiu stengiasi atsiriboti nuo materialumo bei gražinti ne savo namus, o sielą. K.Jankauskaitė atviravo, jog Advento metu atsisako tų įpročių, kurie labiausiai kenkia laiko, sveikatos arba finansine prasme: „Adventą išnaudoju širdies reformai padaryti - mėnesiui atsisakau to, prie ko esu pripratusi. Ištuštinu savo vidų, kad jis galėtų prisipildyti pačių vertingiausių dalykų“. Anot K.Jankauskaitės, Advento metu viskas, kas slegia, viskas, ko bijome ar dėl ko nerimaujame, gali būti įprasminta ir perkeista. „Šiais metais atsisakiau mėsos ir saldumynų, o už sutaupytus pinigus galiu nupirkti bandelę benamiui“, - savo Advento patyrimais dalijosi pašnekovė. Advento laikotarpiu atsisakyti tam tikrų maisto produktų, žalingų įpročių, muzikos klausymo, televizijos žiūrėjimo ar naršymo internete - nauja tendencija, po truputį populiarėjanti tarp jaunimo. Kūčios ir Kalėdos – šeimos šventės Svarbiausia Kūčių tradicija – būti kartu su šeima. Net 80 proc. apklausos dalyvių per Kūčias prie stalo dalinasi ne tik dvylika skirtingų patiekalų, tačiau ir meile, šiluma, šventu paplotėliu, nepamiršta ir Kūčių nakties burtų. Penktadalis respondentų prisipažino, jog jokių Kūčių tradicijų nesilaiko. Ne išimtis - ir šv. Kalėdos, kurias net 94 proc. apklausos dalyvių švenčia šeimos apsuptyje ar besisvečiuodami pas artimuosius.Vos trys iš apklaustųjų visai nešvenčia Kalėdų arba mieliau renkasi draugų kompaniją. „Jauno žmogaus požiūris į šventes priklauso nuo šeimoje skiepijamų vertybių, tėvų auklėjimo, tad tiems vaikams, kuriems įprasta sutikti Kalėdas šeimos apsuptyje, net nekils mintis išeiti švęsti su draugais,“- įsitikinusi psichologė D.Martinkuvienė. Pamiršta tikroji švenčių prasmė Apklausos rezultatai parodė, jog jaunimui Kalėdos asocijuojasi su daugybe žibančių lempučių, puošnia kalėdine eglute, mandarinais, kūčiukais, kisieliumi bei šeima prie spragsinčio židinio. Jaunuoliai pripažino, kad be sniego šios žiemos šventės tampa liūdnos, o be šeimos - dar liūdnesnės: „Neįsivaizduoju švenčių be artimųjų, geriausių draugų, malonios, jaukios nuotaikos, gražiai papuoštų namų bei miestų, spindinčių lempučių gatvėse, žmonių šypsenų, mandarinų kvapo, dovanų ruošimo, be jausmo širdyje, kuris skatina būti geresniems,“- samprotavo vienas iš apklausos dalyvių. Vos pora žmonių prisiminė tikrąją šv. Kalėdų prasmę – Jėzaus Kristaus gimimą. „Kalėdos yra gimtadienis To, kuris viską čia sukūrė. Kitos Kalėdų prasmės aš paprasčiausiai nežinau. Kalėdų neįsivaizduoju be Dievo, šventinio stalo ir savo močiučių prie jo,“ – apie Kalėdų reikšmę atviravo K.Jankauskaitė. „Neretai žmonės, sėsdami prie šventinio stalo, pamiršta tikrąją susibūrimo priežastį. Rinkodara, naujosios technologijos ir reklama turi vieną bendrą tikslą – kurti vartotojišką visuomenę, kurios nariai, stovėdami milžiniškose prekybos centro eilėse bei masiškai pirkdami dovanas, tampančias pagrindiniu šventės tikslu, generuotų kuo didesnį pelną pramonei“, - aiškino psichologė D.Martinkuvienė. Kitokie Naujieji Žiemos šventės neįsivaizduojamos ir be Naujųjų metų sutikimo. Šios šventės atmosfera visai kitokia negu šv. Kalėdų – tik penki internetinės apklausos dalyviai prisipažino švenčiantys juos su šeima. Likusieji senuosius metus palydi draugų kompanijoje. Pusė jų iškelia didelį vakarėlį, nevengia paragauti alkoholio, kita pusė švenčia Naujuosius tik artimiausių draugų rate. Vis daugiau Kretingos jaunimo, norinčio Naujuosius metus sutikti visai kitaip negu įprasta, renkasi kelionę į Tezė. Tezė – tai lyg didelė krikščioniška šventė, savo veikla vienijanti jaunimą iš viso pasaulio ir kviečianti dalintis tikėjimu. Karolina Kusaitė, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos abiturientė, pasakojo, jog Naujųjų sutikimas Tezė nebuvo pagrindinis jos kelionės tikslas. Praeitą žiemą mergina į Tezė Strasbūre, Prancūzijoje, važiavo norėdama atitrūkti nuo mokslų, kasdienybes, pailsėti, pafotografuoti ir, žinoma, pažinti kitą šalį bei jos kultūrą, tačiau patirti įspūdžiai ją lydi iki šiol. „Būdamas Tezė, gali be jokio alkoholio ir kvaišalų sutikti nepamirštamus Naujus metus. Parapijoje buvome 7 skirtingų tautybių grupės, iš viso - apie 60 žmonių, kuriuos vienijo tikėjimas. Naujųjų išvakarėse sėdėjome prie vieno stalo ir atrodė, kad esame jau seniai pažįstami. Šokiai, dainos, puikus maistas... Kas gali būti geriau?“- savo įspūdžiais dalinosi K.Kusaitė.
Lina LIEBUTĖ "P. n." akademijos narė
|
|
