Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kadencijai baigiantis braška valdančioji dauguma

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje
  • 2014-12-19

Futbolo klubas „Minija“ gaus 7 tūkst. Lt žieminei aprangai pirkti. Pinigus vakar skyrė Savivaldybės taryba, nors tarybos valdančioje daugumoje esantiems darbiečiams tokia kalėdinė dovana iš biudžeto sukėlė įtarimų.

„Niekaip nesuprantu – čia su tais biudžeto pinigais, kaip po savo kišenę. Iš kur tie pinigai ir kaip jie atiteko futbolo komandai? Domintis paaiškėjo, jog meras gavo klubo prašymą, jį nukreipė administracijos direktoriui. Šiaip ne taip išsireikalavome, kad pateiktų nors kažkokį pagrindimą, kam tie pinigai bus išleisti. Yra pinigams skirstyti komisija, nežinia, kokia, internete (internetiniame Savivaldybės puslapyje, - aut. past.) ji neskelbiama. Iš pradžių sprendimo projekte klubui buvo numatyta 10 tūkst. Lt, dabar – 7 tūkst. Lt. Iš kur tie 10-imt? Kam liks 3 tūkst. Lt? O gal visus tuos 10 tūkst. Lt skirti reikėjo?“ - teigė ir klausė darbietis Antanas Puodys.

Meras Juozas Mažeika paaiškino, jog komisija, apie kurią kalbėjo A. Puodys ir kuriai priklauso šio bendrapartietis vicemeras Vytautas Ročys, skirsto metiniame Savivaldybės biudžete sporto klubų projektams numatytus pinigus – 25 tūkst. Lt, ir kad komisija šį savo darbą seniai atliko. „Šitų pinigų (10 tūkst. Lt, - aut. past.) skyrimo tvarka nėra pažeista: klubas „Minija“ man pateikė prašymą, aš jį nukreipiau Savivaldybės administracijai, kad įvertintų biudžeto galimybes ir joms esant parengtų sprendimo projektą dėl lėšų klubui skyrimo. O pritarti ar ne projektui, skirti ar neskirti lėšų – spręsti turi Savivaldybės taryba. Tuos 10 tūkst. Lt „Minijos“ klubas uždirbo iš stadiono“, - J. Mažeika užtikrino, jog pinigai skiriami skaidriai. V. Ročys atkakliai reikalavo paaiškinti, kam atiteks tie 3 tūkstančiai. „Kiekvienais metais, jiems baigiantis, yra graži tradicija pagerbti sportininkus. Šitie pinigai uždengs iš bendrosios programos tam skirti planuotas lėšas“, - tvirtino Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. V. Ročys neatlyžo: „Lėšos pagerbimui yra įskaičiuotos į tuos 25 tūkst. Lt. O tie 3 tūkst. Lt kur ir kam – liko kaboti?“ – teigė ir klausė jis.

Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas patikino, jog 3 tūkst. Lt pereis į Savivaldybės apyvartines lėšas bei bus panaudoti tinkamai.

Savivaldybės valdantiesiems priklausančių liberalsąjūdiečių lyderis Almantas Skruibys, kuris yra vienas iš trijų futbolo klubo „Minija“ dalininkų, kolegoms įrodinėjo, jog klubas nusipelnė 7 tūkst. Lt paramos iš Savivaldybės biudžeto. „Tuos 10 tūkst. Lt klubas uždirbo iš stadiono, iš klubo lėšų sumokėjome ne vieną tūkstantį litų stadionui prižiūrėti – pjauti, laistyti veją“, - teigė politikas.

Baigiantis dabartinės Savivaldybės tarybos kadencijai ir artėjant Savivaldos rinkimams, darbiečių nesutarimai su valdančiosios daugumos partneriais socialdemokratais, konservatoriais-krikščionimis demokratais ir liberalsąjūdiečiais vis dažniau lenda į viešumą. Vakarykštis atvejis dėl pinigų futbolo klubui „Minija“ skyrimo tik patvirtino, jog valdančiųjų vienybė nebėra monolitinė.

Nepritarė naujam etatui

Savivaldybės taryba nepritarė Kontrolės komiteto pirmininko Konstantino Skieraus siūlymui sustiprinti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą įsteigiant naują etatą. Kontrolės ir audito tarnyboje dirba du žmonės: vadovas Povilas Černeckis ir jo pavaduotoja Danutė Juškienė. Pagal tarybai pateiktą sprendimo projektą, trečiam etatui išlaikyti metams reikėtų 36 tūkst. 904 Lt (10 tūkst. 688 Eur). (Dėl Kontrolės komiteto posėdyje neaiškiai pateiktos informacijos gruodžio 12 d. „Pajūrio naujienų“ numeryje buvo paskelbta, jog etato išlaikymas Savivaldybei kainuotų 160 tūkst. Lt, t. y. metinės tarnybos išlaidos).

Etato steigimui nepritarė 11 tarybos narių, 6 balsuojant susilaikė, ir tik 4 buvo už. „Jeigu tvirtiname, kad reikia stiprinti kontrolę, pripažįstame, jog Savivaldybėje daugėja netvarkos“, - kalbėjo etato steigimui nepritaręs Steponas Baltuonis. Jūratė Laučiūtė siūlė, kad Kontrolės ir audito tarnyba įvertintų Savivaldybės darbuotojų darbų apimtis, t .y. išsiaiškintų, ar nėra daugiau ar mažiau dykaduoniaujančių, kurių atsisakius ir būtų galima sustiprinti Kontrolės ir audito tarnybą.

„Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą stebi ir Valstybės kontrolės tarnyba. Tų kontrolierių ir taip daug, ir mes dar norime jų gausinti. Lyg nepasitikėtume Savivaldybės administracija, jos specialistais. Didesnių kontrolierių pastangų reikėtų trims platesnės ūkinės veiklos Savivaldybės įmonėms – „Kretingos vandenims“, „Kretingos komunalininkui“ ir Kretingos šilumos tinklams. O mokyklos bei kitos biudžetinės įstaigos suskaičiuoja kiekvieną centą“, – buvo įsitikinęs Valerijonas Kubilius. Jam pritarė Almantas Skruibys, teigęs, jog kai kurios biudžetinės įstaigos tikrinamos per dažnai, surandami pažeidimai menki – trūksta parašo ar pan. Politikas atkreipė dėmesį į Savivaldybės įmonių ūkinei ir finansinei veiklai patikrinti samdomus nepriklausomus auditorius. „Jiems išleidžiame tūkstančius litų, o naudos nėra“, - sakė jis.

„To etato reikia seniai“, - Konstantinas Skierus nepakeitė nuomonės etato steigimo Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyboje. Kai kurie kolegos jam priekaištavo, kad reikiamai nepagrindė etato steigimo būtinybės.

Žemės mokesčių galima išvengti

Taryba atmetė Žalgirio seniūno Broniaus Talmonto siūlymą 50 proc. sumažinti priskaičiuotą 31 tūkst. 679 Lt žemės mokestį Kluonalių kaime per 5 ha sklypą turinčiam kretingiškiui Aleksandrui Daraškevičiui.

A. Daraškevičiui žemės mokestis buvo skaičiuojamas taikant padidintą 4 proc. tarifą, kadangi sklypas buvo pripažintas apleistu. Seniūnas tarybos nariams tvirtino, jog A. Daraškevičius yra parengęs sklypo detalųjį planą ir Nekilnojamojo turto registre įregistravęs pakeistą sklypo paskirtį, sklype pradėjo statybas. B. Talmonto teigimu, toje pačioje vietovėje yra per 50 sklypų, tarp kurių – ir labai apleistų, tačiau jie nėra įregistruoti, todėl Savivaldybės tarybos nustatytų ir taikomų žemės mokesčių išvengia. Seniūnas tarybos politikams leido suprasti, kad nesumažinę mokesčio naštos A. Daraškevičiui, jie skatintų ir toliau vilkinti žemės sklypų įteisinimą.

„Seniūne, esate valstybės tarnautojas ir turite vadovautis taisyklėmis, o ne spręsti iš kepurės“, - B. Talmontą pamokė meras Juozas Mažeika. Vicemeras Vytautas Ročys bandė B. Talmontą užstoti, teigdamas, jog dėl žemės mokesčių lengvatų taryba seniūnus stato į keblią padėtį, nes, anot jo, nėra aiškių žemės ir žemės nuomos mokesčių padidintų tarifų taikymo kriterijų. J. Mažeika nesutiko: „Kriterijai yra. Pirmas ir svarbiausias – šeimos pajamos, antras – ar sklypas prižiūrėtas. Ir tą informaciją tarybai turi pateikti seniūnai“, - sakė jis, pažymėjęs, jog apie A. Daraškevičiaus šeimos pajamas seniūnija informacijos nepateikė.

Meras savo poziciją sušvelnino priminęs, jog apleistiems sklypams taikomas iki 4 proc. tarifas, ir kad ne visais atvejais skaičiuojant mokestį yra būtina taikyti maksimalų tarifą.

Juozas Abelkis paragino Savivaldybės valdžią bent šiek tiek atleisti įtemptas mokesčio baudos už neprižiūrėtus sklypus vadžias. „Jei ten, kur nebado akių koks nenušienautas lopelis yra, nereikėtų pulti ir bausti. Juk reikia kažkur ir paukšteliui lizdą susukti, išsiperėti. Gal Kretingą sutvarkykime“, - sakė politikas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas