Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar praneštumėte apie narkotikų vartojimą anonimiškai tel. 8 700 60777?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Nuo strateginių planų – iki šiukšlių ir šviesų

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
  • 2014-12-16

Penktadienį Kretingos rajono seniūnijų seniūnai, kai kurių Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai dalyvavo susirinkime, kuriame aptarė, kaip pagal naują tvarką parengti strateginius planus.

Pageidavimų koncerto“ nebebus

„Pasikeitė strateginių planų rengimo metodika, joje atsirado aprašomoji dalis, kurioje turės būti išskirti veiklos prioritetai ir svarbiausi darbai – kas trejų metų laikotarpiu planuojama padaryti ir kokio rezultato iš to laukiama“,– aiškino Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Turauskaitė. Ji paragino kurti realius planus, nes strateginis planas šiais metais nebebus norų rinkinys, jis bus griežtai susietas su biudžetu. Vyriausioji specialistė taip pat akcentavo, jog einamosios veiklos išlaidos nėra prioritetas.

Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko nurodymu, parengs lenteles, kurias įstaigoms, taip pat seniūnijoms reikės užpildyti. „Lig šiol vieni rašėte graudžius laiškus, kad ko nors labai trūksta, kiti – konkrečiau, bet neįvardindami prioriteto eilės. Nuo šiol planai bus vienodos formos ir konkretūs“,– kalbėjo jis.

Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja Vitalija Kubilienė teigė pastebėjusi, kad kai kurios įstaigos – švietimo, kultūros, sporto – metų pradžioje susiplanuoja 10 priemonių, tam numatomos lėšos, tačiau baigiantis metams, paaiškėja, jog įgyvendinta tik pusė to, kas buvo planuota. „Vadinasi, ne visų priemonių reikėjo arba ne su visomis buvo dirbta“,– svarstė vedėja.

Direktorius teigė pastebėjęs tendenciją, kad šakinių Savivaldybės skyrių vedėjai ne visada žino, kas vyksta jų kuruojamose sferose. „Jaučiasi, kad kai kurie skyriai arba nusišalina, arba būna nušalinti nuo rajone vykstančių investicinių projektų. Todėl nuo šiol kiekvienai programai, kurių šiuo metu yra 12, sudarysime po darbo grupę, kurioje dalyvaus Strateginio planavimo ir investicijų, Statybų, taip pat šakinio skyriaus atstovai“,– sakė V. Domarkas. Šakinio skyriaus vadovai turį ne tik žinoti, kas vyksta, bet aktyviai dalyvauti procese – teikti siūlymus ir jausti atsakomybę. Jei investicijos – seniūnijų teritorijose, darbo grupėse papildomai dalyvaus ir seniūnai.

Žaliosios atliekos ir plastikas – galvos skausmas

Darbėnų seniūnijos seniūnas Edvardas Stalmokas kėlė šiukšlių išvežimo problemą. „Įkainiai labai padidėję, per mėnesį po 7–8 tūkstančius litų sąskaitas už šiukšlių nuo didžiųjų miesto kapinių išgabenimą gauname, jau nebegalime išsimokėti“,– sakė jis. Nors prie kapinių yra pastatyti atskiri konteineriai, žaliosios atliekos čia metamos į joms skirtąjį, o kai netelpa,– ir į bendrą konteinerį. Konteineriai ypač pripildomi savaitgaliais ar švenčių dienomis.

Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė teigė, kad šioje seniūnijoje per retai išvežami gyventojų šiukšlių konteineriai – esą susikaupia itin daug plastiko, žmonių kiemuose pūpso kalnai šiukšlių. Anot Kretingos seniūno Antano Gedmino, žmones erzina plastikui skirti „varpeliai“, į kuriuos galima įmesti nebent butelį, o stambesnė tara netelpa. „Tas plastiko „varpelis“ būna beveik tuščias, bet šalia jo prikrauta daugybė plastikinių kibirų“,– teigė A. Gedminas. Tačiau operatyvesnio šiukšlių išvežimo klausimas šiame pasitarime taip ir liko be atsakymo.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė pasidžiaugė šiomis prieškalėdinėmis dienomis įspūdingai apšviesta Kartena ir už tai pasakė komplimentą seniūnei Gintarei Padvaiskienei. Tačiau kai kurie seniūnai, kurių seniūnijos didesnės, teigė negalinčios taip kaip Kartena sublizgėti dėl lėšų stokos – esą skirtumas yra: ar už 1 tūkst. Lt, kuriuos skyrė Savivaldybė, apšviesti vieną miestelį, ar didelės seniūnijos keletą kaimų.

„Seniūnijos turėtų apšviesti tik savo centrą, kuriame puošiama pagrindinė eglė. Jei tą tūkstantį išbarstys po 10 litų visiems kaimams ir nupirks po vieną bumbuliuką – jokios naudos ir jokio grožio nebus“,– teigė rajono meras Juozas Mažeika. Jo nuomone, smulkesnių seniūnijos vietovių kalėdiniais apšvietimais turi rūpintis kaimų bendruomenių pirmininkai.

Posėdyje prieita išvados, jog su bendrove „Kretingos komunalininkas“ reikia sudaryti bendrą sutartį, kad ir ruošiantis didžiosioms metų šventėms, ir kitomis šios bendrovės atliekamomis paslaugomis galėtų naudotis visos seniūnijos vienodai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas