Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kad šventės kvepėtų žaliuoju mišku

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2014-12-12

„Nebūtina kirsti gyvą eglę, kad susikurtume kalėdinį džiaugsmą. Truputis priemonių, išmonės, kūrybinio polėkio – ir namai nušvis visiškai naujomis spalvomis“, - įsitikinusi Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė, su „Pajūrio naujienų“ skaitytojais pasidalinusi patarimais, kaip nesugaištant daug laiko namus galima papuošti savo rankų darbo eglaite.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės įsitikinimu, nebūtina kirsti gyvą eglę, kad papuoštume namus.

Idėja – gamtai išsaugoti

J.Tertelienė prisipažino, jog idėja aplinką papuošti kažkuo kitu, bet – ne gyva egle, jai kilo tebedirbant Salantų regioniniame parke: „Atrodė kažkaip ne taip – dirbame parke, mokome tausoti gamtą ir dar – eglę kirsime. Teko paieškoti alternatyvų, kad ir eglė sveika liktų, ir šventes švęstume su visais jai būdingais atributais“.

Rankų darbo eglaitei reikės: specialios kempinės, vadinamosios oazės, pušies, eglės arba kitokio spygliuočio šakelių, sekatoriaus arba stiprių žirklių joms sukarpyti, lėkštutės arba padėklo eglaitei pastatyti.

„Visų pirma reikia labai gerai „prigirdyti“ oazę – joje sukauptas vanduo garantuos eglaitės ilgaamžiškumą. Oazės forma – maždaug kaip plytos. Svarbu oazės labai nenusiaurinti, kad į lėkštę ar ant padėklo pastatyta eglaitė nevirstų į šoną“, - patarė J.Tertelienė.

Kalėdoms namus galima puošti ir žydinčiomis gėlėmis: ciklamenais, puansetijomis, guzmanijomis.

Buvo smagu žiūrėti, kaip į vandens prisotintą oazę smigo pušies šakelės: apačioje jos formuojamos plačiau, aukštyn – vis siauryn, taip suteikiant tikros eglės formą. Sunkiausiai, prisipažino gamtininkė, suformuoti gražią eglaitės viršūnę, tačiau pasistengus – viskas įmanoma.

Suformavus eglaitę, belieka ją papuošti. Kuo? Ogi variantų yra pačių įvairiausių – pradedant miniatiūriniais eglės žaisliukais, kaspinais, blizgučiais ir baigiant rankų darbo šiaudiniais žaislais ar nertomis snaigėmis.

„Jei šeimoje yra mažų vaikų – gera idėja sukabinti saldainius ar šokoladukus, simbolizuojančius Advento kalendorių. Saldainius nurinkus eglaitę galima papuošti iš naujo“, - pastebėjo J.Tertelienė, priminusi, jog tokią rankų darbo eglaitę retsykiais reikia palaistyti.

Po švenčių – į mišką

Palaistyti reikia ir natūralią miško eglę, pasodintą vazone, – vis daugiau miestelėnų šventėms puošia būtent tokias egles. O kad neskriaustume gamtos ir, atvirkščiai, - ją netgi praturtintume, tokią eglę yra prasmės išsaugoti, kad pavasariop ją galėtume pasodinti parke, miške, sodyboje.

„Tiesa, ne visos jos prigyja, - kad teko nusivilti, prisipažino Gamtos skyriaus vedėja. – Įsigijus eglę vazone, visų pirma, ją būtina laistyti. Eglę nupuošus, ją būtina išnešti į nešildomą patalpą – lauke peršals eglės šaknys, šalčių bijo ir švelnūs eglės ūgliai. Sulaukus pavasario – išėjus pašalui, eglę galima sodinti į numatytą nuolatinę vietą. Mes su vaikais tokią eglę išvežame sodinti į senelio mišką – pasidarome sau šventę gamtoje“.

Eglei vazone labiausiai kenkia sausas patalpų oras, todėl laistant ją patartina apipurkšti vandeniu.

Nebūtinai – raudona

J. Tertelienė pastebėjo, jog mūsų tautiečiams didžiosios metų šventės labiausiai asocijuojasi su raudonomis puošmenomis. Tačiau, anot gamtininkės, šventinę nuotaiką kuo puikiausiai gali sukurti ir kitos spalvos: balta, sidabrinė, gelsva, rožinė. „Eglaitę gali pakeisti ir puansetijos, vadinamosios kalėdinės žvaigždės, – ne tik raudonos, bet ir baltos, rožinės, pusmargės“, - rodydama, kokių naujų puansetijų šventėms įsigijo Kretingos muziejus, sakė J.Tertelienė.

Jos kolegė specialistė augalų priežiūrai Eleonora Ranciuvienė patarė įsigytas puansetijas purkšti vandeniu, nes joms nepatinka sausas radiatorių išdegintas oras. „Parsinešus puansetiją jos tręšti nereikia – jų augintojai gėles būna patręšę užtektinai. O štai kiek laiko žydės puansetija – priklauso nuo pražydinimo technologijos: būna, kad nepasiseka ir puansetija labai greitai nubarsto savo puošniuosius spalvotuosius lapus“, - pastebėjo augalų prižiūrėtoja.

Kretingos muziejaus moterys atkreipė dėmesį, jog namus šventėms galima puošti ir kitokiomis žydinčiomis gėlėmis: ciklamenais, kalėdiniais kaktusais, raudonai arba baltai žydinčiais anturiais, guzmanijomis, netgi – įvairių spalvų kalankėmis. Natūralią eglę gali pakeisti ir araukarija.

„Visos mūsų pastangos šventiškai papuošti namus neturi būti susijusios su skriauda gamtai. Apmaudu, kad žmonės niokoja ir parkų sodmenis: štai Dvaro parko sidabrinės eglės prieš šventes taip nugenimos, kad niekada ir nebeatsigaus. Žmonės šakų turėtų paieškoti kirtavietėse, jų nemokamai dalina miškų urėdija, galima nukirpti vieną-kitą šaką ir savose sodybose augančių eglių, be to, už litą-antrą jų galima ir nusipirkti“, - neniokoti gamtos kvietė J.Tertelienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas