Šventėms užaugino pulką žąsų

Kretingiškis Ramūnas Vilčinskas, šiais metais surizikavęs paauginti kelias dešimtis žąsų, sakė tik po švenčių galėsiąs pasakyti, ar ši rizika – pasiteisinusi. „Dar nesuvedžiau galų, žąsys - neišparduotos, tad nė neįtariu, bus tos naudos ar ne“, - svarstė jis, save vadinantis pradedančiuoju ūkininku.

Pradedantysis ūkininkas Ramūnas Vilčinskas žąsis augina kuo natūralesnėmis sąlygomis.

R.Vilčinskas ūkininkauja kaimyninio – Klaipėdos - rajono Lankučių kaime, uošvijoje. Ūkininkauti pabandė, kai teko išeiti iš darbo: tada pirko technikos, sėjo laukus. „Kai pradedi, nebėra kaip sustoti netgi pradėjus dirbti, ypač, kai jau yra investuota. Todėl į ūkį esu priverstas važinėti kasdien, po darbo, kad palesinčiau paukščius. Auginau mėsinius viščiukus, dabar – žąsis. Užsiimti šia veikla rimčiau paskatinti gali tik rinka, bet ne kiekvienas šiandien gali sau leisti nusipirkti naminį paukštį“, - teigė R.Vilčinskas.

Jo nuomone, žąsis – labiau proginis paukštis, skirtas skanauti ne kasdien. Ūkininkas pastebi, jog sena tradicija didžiosioms metų šventėms patiekti žąsį pamažu grįžta, žmonės domisi šio paukščio gaminimo ypatumais, juolab, kad žąsienos kada sugalvojęs nepavalgysi ir restorane ar kavinėje.

Kol žąsys nededa kiaušinių, neperi, jos – nepiktos, bet ir į didelę draugystę su žmogumi irgi neina: priartėti žąsų taip lengvai neprišauksi.

Šiandien rinkoje šio paukščio skerdienos kilogramas kainuoja nuo 20 iki 25 Lt, o 6-7 mėnesius auginta žąsis sveria iki 6,5 kg. „Žąsų specialiai nepeniu – negrūdu per prievartą papildomų pašarų, neriboju paukščių laisvės. Kiek pačios sulesa – tiek, ir ganosi sau laisvai ganykloje. Svarbu, kad lesyklos bei girdyklos būtų pilnos, - tada ir paukščiai sotūs“, - kalbėjo ūkininkas. Žąsis jis lesina tuo, ko užaugina ūkyje: sveikais bei maltais grūdais, šutintomis bulvėmis, burokais. Kombinuoto pašaro pirko tik žąsiukams – šių savaitės amžiaus įsigijo turguje Panevėžyje. Vienas žąsiukas kainavo 15 Lt. Iš pradžių ūkininkas juos palepino ne tik specialiu pašaru, bet ir šiluma – šildė specialiomis lempomis.

Didžiausias žąsų priešas – lapės. Kad šios neįsisuktų į žąsų pulką, R.Vilčinskas, pasinaudojęs pusiau natūrinio ūkio programos lėšomis, ganyklas aptvėrė elektriniu piemeniu.

„Šiemet – palanki žiema, tad paukščių dar nė neginiau į tvartus. Žąsis į naują ganyklą perkėliau jau trečią kartą – žolę jos taip nulesa, kad lieka juoda žemė“, - pastebėjo R.Vilčinskas, paukščiams paskyręs 1 ha pievos. Vasarą kasdien žąsims tekdavo atvežti ir po 1 kub. m vandens – jo žąsims reikia nuolat ir daug.

Veisti žąsų R.Vilčinskas neketina, bet eksperimentui žada palikti porelę – pavasariop žiūrės, kiek žąsis padeda kiaušinių, ar bus žąsiukų.

• Rašyti komentarą (0)