|
|
|
Ragino netoleruoti smurto
„Teoriškai visi deklaruojame, kad nesitaikome su smurtu, tačiau praktiškai esame jam labai tolerantiški“, - įsitikinusi Kretingos moterų informacijos ir mokymų centro (MIMC), teikiančio nemokamą anoniminę pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms, direktorė Jurgita Cinskienė. Simbolinio baltojo kaspino, informacinių lankstinukų ir gerumo arbatos dalybomis miesto centre prasidėjęs baigiamasis socialinės akcijos „Laiškai Tau“ renginys popiet pakvietė į forumą ir ispanų režisierės Iciar Bollain meninio filmo smurto tema „Pasiimk mano akis“ peržiūrą – taip Kretingoje užbaigta tarptautinė iniciatyva „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“, startavusi lapkričio 25-ąją, Tarptautinę kovos prieš moterų prievartą dieną. Statistikos duomenimis, net ketvirtadalis ES šalių moterų patiria smurtą. Pasak J.Cinskienės, įprastai moterys kenčia nuo kelių smurto formų vienu metu. Faktas ir tai, kad smurtavimas turi tendenciją kartotis periodiškai. Pasak Kretingos rajono policijos viršininko Arūno Merkelio, smurto artimoje aplinkoje statistika mūsų rajone nesiskiria nuo kitų Žemaitijos rajonų: „Dažniausiai smurtauja vyrai. Per vienuolika šių metų mėnesių rajone registravome 77 smurto prieš moteris atvejus. Moterys ranką prieš sutuoktinį kelia rečiau - užfiksuoti 2 tokie atvejai“. Nors ikiteisminių tyrimų skaičius rajone kasmet išlieka panašus, teigiamu pokyčiu A.Merkelis įvardijo augantį pranešimų apie smurtą skaičių – praėjusiais metais policija fiksavo 233 pranešimus, šiemet – jau 338. „Galime daryti išvadą, kad vis daugiau aukų tiki, jog gali sulaukti pagalbos, pasitiki policija“, - duomenis aiškino A.Merkelis. Anot J.Cinskienės, 95 proc. informacijos apie smurto atvejus šeimoje Kretingos IMC gauna iš policijos, nes įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, pareigūnai buvo įpareigoti perduoti duomenis apie smurto aukas specializuotos pagalbos centrams. Likusi dalis moterų kreipiasi tiesiogiai. J.Cinskienės žodžiais, tai tik dalis visų smurto atvejų - labai dažnai nutylima ne tik apie smurtavimą šeimoje, bet ir kaimynystėje. Problemų sukelia ir tai, kad Lietuvoje smurtas vis dar tapatinamas tik su fizine skriauda – mušimu ar nužudymu. „Psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas mūsų visuomenėje dažnai net nepripažįstamas smurto forma, o jo yra labai daug“, - sakė J.Cinskienė. Kretingos MIMC jau dešimt metų dirba smurto šeimoje prevencijos srityje, teikia nemokamą anoniminę pagalbą keturiuose rajonuose – Kretingos, Skuodo, Klaipėdos ir Šilutės. Trejus metus MIMC veikia, kaip vienas iš devynių specializuotų pagalbos centrų Lietuvoje. Centro konsultantės smurto aukas konsultuoja telefonu, siūlo nemokamą teisinę, psichologinę pagalbą, prireikus - tarpininkauja, susirandant būstą ar kreipiantis į kitas instancijas. Nors MIMC ir policijos pareigūnai jau dabar glaudžiai bendradarbiauja, kitąmet A.Merkelis žada inicijuoti apvalaus stalo diskusiją su Savivaldybės, prokuratūros, teismų, MIMC atstovais ir ieškoti būdų, kaip efektyviau spręsti smurto artimoje aplinkoje problemą. Daugiau dėmesio, A.Merkelio teigimu, būtina skirti ir vaikams, augantiems smurtautojų šeimose - jie ne tik kenčia nuo smurto, bet ir priversti susigyventi su juo.
|
|
