|
Languose – karpyti Kalėdų miestai
Atgimusi architektūros istorija Baltas S.Kulberkienės karpinių miestas gyvena ne tik iš išorės, bet ir įstaigos viduje. Paradinės pusės languose apgyvendinti karpiniai vaizduoja tai, kas darosi mieste, o kiemo langai atspindi žmonių gyvenimus jų jaukiuose namuose su išryškintomis interjero detalėmis – sietynais, kavinukais, žaislais. Įstaigos salės sienoje menininkė „suprojektavo“ židinį, kuriame spragsi ugnis, o viršum dovanų įsitaisęs katinas seka vaikams kalėdines pasakas. Iš karpinių sukurto židinio spalvos persipina su šalia pastatytos eglutės raudonais – geltonais – mėlynais žaislais. Šio stebuklų miesto autorė prisipažino, kad į jos kalėdinius karpinius gulė svečiose šalyse matytų miestų fragmentai, jos mylimo Vilniaus bokštai bei siaurų senamiesčio gatvelių mūrų fasadai. Jos darbuose tarytum pulsuoja atgimusi istorija - senovės gotikos, baroko, klasicizmo dvasia. „Tie motyvai į mano karpinius atėjo iš kelionių, pamąstymų, kasdienybės akimirkų. Mano miestai skiriasi nuo tų, kurių pavyzdžiai aptinkami internete, nes yra pačios išgyventi ir išjausti. Kai turi savo idėją, savo mintį, lengva ją perkelti ir į kūrybą“, - kalbėjo S.Kulberkienė, karpiniais kasmet prieš Kalėdas papuošianti įstaigą, kurioje ji dirba jau kone du dešimtmečius. Sielą gydantis balzamas Tačiau šiemet, neslėpė menininkė, „Pasakai“ švenčiant savo gyvavimo 50-metį, jai norėjosi sukurti kažką ypatingai gražaus ir šviesaus, kas atspindėtų ne tik jubiliejų, bet užpildytų ir jos pačios viduje atsivėrusią tuštumą. Palengva atsiverdama, S.Kulberkienė neslėpė, kad balta karpinių spalva jai – atgaiva, tarsi sielą gydantis balzamas. „Balta spalva nuplauna metų pabaigą – lyg sunkūs akmenys nusirita širdį prislėgę įvykiai, tai, kas juoda susikaupę per metus, sunkumą, kuris plėšo į gabalus. Iš balto lapo, tarsi iš nieko, sukuriu pasaką – ir pasidaro gera“, - neslėpė ypatingo kalėdinio grožio kūrėja. Savo mintį, atsargiai parinkdama žodžius, dailininkė vedė tarsi ligi paties karpiniuose apnuoginto baltumo: „Tai, ko šiandien man labiausiai trūksta gyvenime, aš ir stengiuosi kompensuoti kūryba, pati eidama per baltąjį Kalėdų stebuklą, per jo laukimą, ir suvokimą, kad viskas turi būti gerai. Nes kūryba turi dieviškąjį gydymo efektą“, - įsitikinusi sunkius išbandymus šiemet išgyvenusi S.Kulberkienė.
Karpinys kvepia kava Prakalbus apie karpinių techniką, S.Kulberkienė pabrėžė, jog viskas gimsta jos galvoje, ji kuria tik rankomis. „Iš esmės nėra jokios technikos. Kiti prašo: duok karpinių trafaretą, o aš atsakau – neturiu. Nes imu lapą, pieštuku jame nusipiešiu karpinio formą ir išpjaustau peiliuku. Man nepatinka vienodi karpiniai, todėl ir nerasite dviejų tokių pat mano darbų“, - pabrėžė menininkė. „Štai, pažiūrėkite į kavinuką ant lango, man net jo forma atrodo skani, kvepianti tikromis Kalėdomis. Pažvelgiu į jį ir uodžiu skanią kavą, gurkšnojant krėsle prie židinio“, - įtaigiai kalbėjo dailininkė. Ji tvirtino kalėdinius karpinius, kurie dengia net 70 „Pasakos“ pirmojo aukšto langų dalių, sukūrusi per porą savaičių, - antrojo aukšto langus pasipuošė auklėtojos. „Karpiniai gimė ne darbo valandomis, o savaitgaliais ir naktimis, kai už langų - tyla, o kambaryje ir sieloje skamba muzika. Tai ir yra tikrasis „cinkas“ – tai, kas skatina stiebtis, nesuklupti, nepasiduoti“, - atviravo kūrėja. Profesionali menininkė, „Pasakoje“ dirbanti jau kone du dešimtmečius, įsitikinusi, jog vaikai, estetiką ir grožį patyrę nuo mažens, ateityje ir patys kurs gražesnį pasaulį. Pats didžiausias šio kalėdinio kūrybos proceso įvertinimas menininkei ir yra vaikų reakcija: „Salėje pamatę eglutę ir židinio imitaciją, jie puolė čiupinėti – ar ugnis tikra“. Ji tęsė mintį: „Kai draugė parašo žinutę „tie tavo langai varo iš proto“, supranti, kad bemiegės naktys nėra beprasmės. Arba prie „Pasakos“ vartų sustojusi mama skambina ir prašo, kad ateičiau ją pasitikti: dukra, sako, žinojau, kad esi kūrėja, bet kad tu esi tiek „paplaukusi“ tais savo karpiniais, kurie savo gražumu net gelia širdį, aš nežinojau. Visa tai ir yra mano sielos Kalėdos“, - neslėpė S.Kulberkienė.
|