Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Kūlgrindos paslaptis atveria liudytojai

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Po publikacijos
  • 2014-12-05

Praėjusio antradienio „Pajūrio naujienų“ numeryje paskelbus apie tai, kad šį gruodį Kultūros paveldo centro vertinimo taryba spręs, ar akmenų takas Kašučių ežero pietinės dalies užutekyje yra senovinė kūlgrinda, ar tik sovietmečiu supilti akmenys, į redakciją paskambinę žmonės pasidalijo savo pastebėjimais.

Akmenimis grįstas kelias per ežerą išveda prie sodybos kitapus užutekio.

Išbraidė paslaptingą kelią

Irena Serapinienė, buvusi Miltenytė, gyvenusi sodyboje, kurios link per ežerą veda akmenų takas, buvo pirmoji po publikacijos atsiliepusi skaitytoja. Ji taip pasakojo apie paslaptingąjį akmenų taką: „Tą sodybą mano tėvai nusipirko 1971 metais, ir aš gerai prisimenu ten jau buvus akmenimis grįstą taką. Juo, trumpinant kelią į paežerę ar atgalios, galima buvo nueiti keliasdešimt metrų. Tačiau eiti reikėjo labai atidžiai, nes žingsnis į šoną - ir galėjai prasmegti pelkėje. Dažnai juo ir nevaikščiodavom. Tas takas visąlaik buvo matomas po vandeniu iki 1978 m., o po to toje ežero vietoje vanduo pakilo ir apsėmė kūlgrindą. Kaip sakė – melioruojant kasė kanalą, ir užvertė kolūkis paežerę akmenimis, matyt, kad neužlietų laukų“.

O Darbėnuose gyvenantis skaitytojas Adomas Kontrimas, kilęs iš Bartkelių, esančių netoli Kašučių ežero, sakė vaikystėje išbraidžiojęs ežero pakrantes ir žinojęs ten esant įdomų akmenų taką. „Vaikystėje juo trumpindavom kelią į Vaineikius. Labai gerai atsimenu laiką – tai buvo 1962 ar 1963 metais, aš, būdamas jaunuolis, kartu su važnyčiotojais - šie jau mirę, nesyk su arklių vežimu, atsargiai žvalgydamiesi į šonus, kad nenuklystume, dardėjome ta kūlgrinda – važiuodavom į sodybas purkšti bulvių nuo kenkėjų“, - A.Kontrimas mano kūlgrindą buvus jau nuo senų laikų.

Ūkininkas Danielius Abromas pasakojo, kad iš Vaineikių kilusi jo 78-erių motina Ona Abromienė, buvusi Radikaitė, gyveno netoli kūlgrindos, kurią prisimena jau buvus jos vaikystėje. „Ji pasakojo, kad dar prieš karą brisdavo po ežero vandeniu pasislėpusiu akmenų taku, žmonės kalbėdavę jį esant labai seną. Nesyk trumpindavo tuo akmenų taku kelią iš Vaineikių į Darbėnus, ir net į Kretingą nueidavę, o ir man pačiam yra tekę juo eiti“, - teigė D.Abromas.

Kūlgrinda susidomėjo meras

Savo poziciją dėl šio objekto išsakė ir Kretingos rajono meras Juozas Mažeika: „Žinau, kad autoritetinga kultūros paveldo komisija netrukus svarstys klausimą dėl kūlgrindos. Atsainus Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko požiūris dėl kūlgrindos dar nereiškia, kad šis galimai labai vertingas, visuomenėje rezonansą sukėlęs objektas nedomina rajono vadovų“, - tvirtino jis.

J.Mažeika tikino ketinąs pats susisiekti su Kultūros paveldo departamento atstovu Klaipėdoje Laisvūnu Kavaliausku bei KPD vadove Diana Varnaite ir pasidomėti dėl šio objekto.

„Aš manau, kad toks garsus šalies archeologas, kaip Gintautas Zabiela, vadovaująs Klaipėdos piliavietės kasinėjimams, ir kuriam priskiriama daugelis kitų svarbių šalies atradimų, pats pamatęs kūlgrindą, tuščiai apie ją nekalbėtų. Man jo nuomonė apie tai, kad čia galėjo būti senovės kuršių kelias, yra labai autoritetinga“, - sakė J.Mažeika.

Atėmė iš valstybės - atidavė privatininkui

J.Mažeika taip pat pasidomėjo, kaip atsitiko, kad natūralus gamtos objektas – Kašučių ežeras - buvo privatizuotas, kai Lietuvoje pagal įstatymą vandens telkiniai bei upės yra valstybės nuosavybė.

Šią situaciją pakomentavo Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vyriausioji specialistė žemės klausimais Vilma Beniušienė.

„Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateiktas prašymas atkurti natūra 81,44 ha Laimutei Elenai Gudinskas priklausiusios žemės, į kurią pateko ir Kašučių ežeras. Sprendimą atkurti nuosavybę – 75,6 ha - 2006 m. rugsėjį priėmė Klaipėdos apskrities vadovybė“, - konstatavo V.Beniušienė.

Vandens telkiniai, vyriausybės sprendimu neįtraukti į neprivatizuotinų objektų sąrašus, gali būti atkurti natūra. Anot V.Beniušienės, šiuo metu mūsų rajone į neprivatizuotinų objektų sąrašus tėra įtraukti tik Tūbausių ir Padvarių tvenkiniai ir per rajoną tekančios upės.

Nuo čia ir prasidėtų detektyvas: visgi 1998 m. Kašučių ežeras buvo įtrauktas į neprivatizuotinų Kretingos objektų sąrašą, tačiau vėliau Klaipėdos apskrities vadovų perrašytas ir priskirtas prie natūra grąžintinų sklypų. Žemės ir ežero grąžinimo raštą pasirašė tuometinis Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius.

Klaipėdos apskrities administracija prieš kelerius metus panaikinta. Ar tam turėjo kokios nors įtakos Kretingos rajono taryba, ar ji galėjo užprotestuoti, jei reikalus tvarkė aukščiau esanti institucija, J.Mažeika atsakyti negalėjo.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas