|
|
|
Lašišos neršia – brakonieriai budi
Nors iš didžiųjų vandens telkinių – Baltijos jūros, Kuršių marių ir Nemuno deltos – lašišos bei šlakiai pradeda migruoti ankstyvą rudenį, tačiau į mažąsias upes bei jų intakus neršti plaukia ligi pat užšąlant. Būtent lapkritį ir gruodį, įveikusios daugiau kaip 300 km kelionę, jos atplaukia į Minijos ir Salanto upes, kad jų rėvose duotų gyvybę kitai kartai. Deja, pasiekti tikslą šioms nykstančioms žuvims labiausiai sutrukdo brakonieriai.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo teigimu, siekiant užtikrinti pagrindinius lašišų bei šlakių migracijos srautus iš didžiųjų vandens telkinių, Aplinkos apsaugos ministerija buvo paskelbusi akciją „Lašiša – 2014“. „Organizavome reidus, budėjome naktimis ir specialia technika fiksavome vaizdus prie didžiųjų vandens telkinių, kad apsaugotume žuvis, kol jos iš jūros ir Kuršių marių parplaukė į upes neršti, - tvirtino V.Marozas. - Ir nors oficialiai akcija „Lašiša – 2014“ baigėsi praėjusią savaitę, tačiau dabar – pats lašišų nerštas upėse ir jų intakuose. Todėl nuo šiol pagrindinės stebėsenos vietos Kretingos rajone ir persikelia prie Minijos ir Salanto“. Anot V.Marozo, dabar, nusekus mažosioms upėms, brakonieriams – itin palankios sąlygos gaudyti lašišas su žeberklais, bet yra tokių, kurie, gerai pažindami vietoves, ryžtasi brakonieriauti akiplėšiškai. V.Marozas neslėpė, jog jau užfiksavo vieną stambų brakonieriavimo Kretingos rajone atvejį prie Minijos upės. „Du asmenys tinklais gaudė neršiančias žuvis, tačiau paspruko iš po nosies – pabėgo krisdami nuo aukšto skardžio, plaukė per šaltą upę. Tačiau filmavimo kameros užfiksavo pažeidėjus, ir filmuota medžiaga yra perduota policijai“, - tikino viršininkas. „Jie gundosi paimti šlakius ir lašišas, neleisdami šioms žuvims nė išneršti, - V.Marozas pabrėžė ne vien brakonierių akiplėšiškumą, bet ir iškreiptą adrenalino poreikį. - Šių brakonierių nesustabdo nė milžiniškos baudos“. Aplinkos ministerijos duomenimis, už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 iki 2 tūkst. Lt bei įrankių – spiningo, tinklo, žeberklo – ir priemonių, tarkim, valties, konfiskavimu. Pažeidėjas taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą: už netesėtai pagautą lašišą ar šlakį – per 2 tūkst. Lt. Tačiau jei ši žuvis sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas net trigubas padarytos žalos žuvų ištekliams skaičiavimo bazinis įkainis. Taigi Minijos upėje, kuri yra paskelbta ichtiologiniu draustiniu, už neteisėtai pagautą lašišą tektų sumokėti per 6 tūkst. Lt. V.Marozas teigė, jog neršto metu atokesnėse vietovėse jų tarnybos žmonėms stipria atrama tampa neetatiniai inspektoriai. „O ir vietiniai gyventojai darosi vis pilietiškesni – sužinoję apie parduodamą ką tik sugautą draudžiamą žuvį, praneša inspektoriams“, - Kretingos aplinkosaugos agentūros viršininkas Ričardas Kašėta patikino, kad tokių žmonių dėka buvo užfiksuotas ne vienas pažeidėjas.
„Gera prevencinė priemonė – geranoriška žvejų tarpusavio kontrolė. Tad kviečiame žvejus elgtis atsakingai. Skatiname juos įsitikinti, ar greta žvejojantys žmonės turi korteles, ir patiems jas parodyti kitiems žvejams“, - sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Žvejai, norintys gaudyti lašišas tam skirtose vietose, privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri 1 dienai kainuoja 10 Lt. Per vieną žvejybą galima sugauti tik 1 lašišą ar šlakį, - leidžiama gaudyti ne mažesnę, negu 65 cm ilgio žuvį. Sugavus ją, per 5 min. turi būti nuplėšta pažymėta žvejo kortelės dalis. Prekiauti sužvejota lašiša ar šlakiais yra draudžiama.
|
|
