Iš namų – ieškodami dėmesio

Kretingos policijos komisariato prevencijos poskyrio specialistės Gitanos Macienės duomenimis, Kretingos rajone vidutiniškai iš namų kasmet pabėga 5-6 vaikai. „Jie – nuolatiniai bėgliai, kartojantys savo veiksmus keliskart per metus“, - sakė specialistė.

Didelė dalis pabėgusių vaikų namus palieka vos kelioms paroms – apgalvoję savo veiksmus ir supratę, kad pasielgė neteisingai, neilgai trukus grįžta į šeimą.

Anot G.Macienės, pabėgusių vaikų ieškoma bendromis pastangomis – renkama informacija apie vaiko draugus, su kuriais neseniai jie kalbėjosi ar buvo susitikę, tikrinamos vietos, kur jie įprastai lankosi. Po kurio laiko vaikas arba surandamas, arba pats grįžta namo, sužinojęs, kad yra ieškomas. G.Macienės žodžiais, jos praktikoje nepasitaikė atvejų, kad pabėgęs paauglys negrįžtų į namus.

Nors atsitinka, kad vaikai bėga ir nuo gero, pasiturinčio gyvenimo, dažniausiai jaunuoliai pasitraukia iš probleminių šeimų, kuriose jiems neramu, kur nesijaučia saugiai. Šeimas palieka ir su rimtesnėmis problemomis susidūrę vaikai - padarę teisėtvarkos nusižengimą, netinkamai besielgiantys mokykloje. „Tokie vaikai nori laisvo gyvenimo, būna, kad ir tėvai tai leidžia. Dažnai vaikui trūksta socialinių įpareigojimų iš tėvų pusės, kontrolės“, - įsitikinusi G.Macienė.

Nepilnamečiui bėgliui, kuris nenori grįžti į namus, pasak G.Macienės, į pagalbą ateina Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Socialinių paslaugų centras, siūlomos psichologų konsultacijos. „Bendromis jėgomis sprendžiame vaiko ir tėvų problemas – aiškinamės, kodėl vaikas nenori grįžti, ar dėl to kaltas netinkamas namiškių, o gal paties vaiko elgesys. Dažnai tėvai ir jų vaikas situaciją vertina visiškai skirtingai, todėl labai svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikas paliko namus“, - aiškino specialistė.

Namo grįžta ne visi

Dažnai vaikų noras bėgti iš namų taip ir lieka neįgyvendintas – paaugliai tiesiog nesiryžta tokiam žingsniui. O ir didelė dalis pabėgusiųjų namus palieka vos kelioms paroms – apgalvoję savo veiksmus ir supratę, kad pasielgė neteisingai, neilgai trukus grįžta į šeimą. Tėvus tokie išsiskyrimai priverčia susimąstyti, ar pakankamai laiko jie praleidžia su savo atžalomis. Rečiau pasitaiko atvejų, kai iš namų pabėgę jaunuoliai taip į juos ir nebegrįžta.

„Buvau paprasta šešiolikos metų mergina, kuri lankė mokyklą, turėjo namus, daug draugų. Mano gyvenimas, atrodė, buvo toks pats, kaip ir kitų šešiolikmečių. Vis dėlto mano tėvai gėrė, mušė mane, visiškai nejaučiau jų meilės. Todėl vieną dieną nusprendžiau pabėgti iš namų“, - skaudžia patirtimi pasidalijo Emilija (vardas pakeistas).

Mergina tikino, kad šis sprendimas nebuvo staigus ar neapgalvotas. Emilija vis atidėliojo pabėgimą, galvodama, kad likti su tėvais, kad ir skriaudžiančiais ją, vis dėlto geriau, bet buvo atvirkščiai. Mergina prisipažino, kad itin skaudu buvo ir todėl, kad jos nepalaikė net artimiausi giminaičiai. „Mane vadindavo kvaila, nesuprantančia gyvenimo, sakydavo, jog nieko nepasieksiu, bet aš tikėjau savo jėgomis ir savimi. Viską, ką dabar turiu, pasiekiau pati“, - pasakojo užsienyje gyvenanti Emilija, niekada taip ir negrįžusi į namus.

Svarbu – išsikalbėti

Konfliktai, kylantys iš nesusikalbėjimo, psichologinis ir emocinis smurtas šeimoje – labiausiai paplitę veiksniai, nulemiantys vaikų apsisprendimą palikti namus. Jaunuoliai neretai nesugeba parodyti savo tėvams, kad jiems būtinas kasdienis bendravimas su savo gimdytojais. Pagrindines vaikų bėgimo iš namų priežastis su „Kuprine“ aptarė Vydmantų gimnazijos psichologo asistentė Violeta Stonytė.

- Kodėl vaikai bėga iš namų? Kokios priežastys skatina juos tai daryti?

- Vaikai palieka namus dėl įvairiausių priežasčių. Pagrindinės iš jų – noras atkreipti į save dėmesį, bendravimo su tėvais trūkumas, jausmas, kad artimieji jų nesupranta. Neretai parai ar kelioms vaikai pabėga iš namų siekdami išvengti atsakomybės už savo elgesį. Tai lemia ir galimos bausmės baimė, negebėjimas pakelti sunkių jausmų – baimės, pykčio, gėdos, noras atkeršyti tėvams ar taip išreikšti savo nepriklausomybę.

- Kokie ženklai kalba apie tai, jog vaikas ruošiasi bėgti iš namų?

- Dažniausiai besirengdami pabėgimui vaikai ne kartą užsimena apie tai tėvams. Sunerimti derėtų ir atradus į kuprinę supakuotus atžalos daiktus, kurių įprastai į mokyklą jis nesineša.

- Kur pabėgę iš namų vaikai dažniausiai ieško prieglobsčio?

- Jaunuoliai keliauja pas senelius, draugus, ieško, kur apsigyventi mieste, kad nebūtų surasti tėvų.

- Kaip, jūsų nuomone, jaučiasi vaikas ir tėvai, kai paauglys pabėga?

- Nesu asmeniškai patyrusi šio jausmo ar girdėjusi, kaip juo dalinasi kiti žmonės, bet įtariu, jog savijauta būna baisi. Gatvėje atsidūręs vaikas tikrai nesijaučiau geriau negu namie. Tėvai, be abejonės, patiria baimę prarasti vaiką, kaltina save, kad nepakankami bendravo su vaiku.

- Kas priverčia vaikus grįžti namo?

- Dažniausiai vaikas grįžta, nes ima ilgėtis šeimos. Visi žinome, jog šeima mums tarsi užuovėja. Tai žmonės, kurie visada padės, kai sunku, su šeimos nariais galime ir turėtume pasikalbėti apie savo problemas.

- Dažnai atsitinka, kad bėgliai grįžta arba sugrąžinami į namus jau po kelių parų. Ar po grįžimo pasikeičia jų ir kitų šeimos narių santykiai?

- Viskas priklauso nuo pačių tėvų. Vieni tėvai ims barti vaiką už tai, kad pabėgo, kiti - supras, kad atžalai reikia skirti daugiau dėmesio ir šilumos, dar kiti gali tiesiog pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, dėl ko jis taip pasielgė. Gali būti ir taip, kad vaiko šeima tiesiog nekreips dėmesio į įvykį ir gyvens toliau, kaip gyveno.

- Kokia jūsų nuomonė apie tai, kad net turėdami puikias materialines sąlygas, kai kurie vaikai bėga iš namų, vien norėdami atkreipti tėvų dėmesį?

- Jaunuolis gali turėti geriausią telefoną visoje mokykloje, puikiausią kompiuterį ar gauti viską, ko užsigeidęs, bet materialiniai dalykai niekada nepakeis šeimos šilumos ir bendravimo. Tėvai privalo bent valandą per dieną skirti pokalbiui, bendravimui su vaiku, domėtis, kaip atžalai sekasi, kitaip vaiko bandymai palikti namus gali tapti neišvengiamu dalyku.

Gintė ŠOPAGAITĖ "P. n." akademijos narė

• Rašyti komentarą (2)