|
|
|
Sporto salėje būtinos permainos
Klasėje, kurioje mokausi, iš 23 mokinių kūno kultūros pamokas lanko vos 10 – 12. Tam pateisinti atsiranda begalė priežasčių: bloga savijauta ar per užmaršumą namuose palikta sportinė apranga. Kretingos sporto mokyklos bokso trenerio Tomo Balsio nuomone, viena iš sumažėjusio jaunimo fizinio aktyvumo priežasčių – idėjų, kaip sudominti moksleivius, trūkumas.
Sportuojančių nedaugėja Į „Kuprinės“ paskelbtą internetinę anoniminę apklausą, kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kaip aktyviai mokiniai dalyvauja kūno kultūros pamokose ir kokios jų praleidimo priežastys, atsiliepė 29 jaunuoliai. Iš jų kūno kultūros pamokose aktyviai dalyvauja tik 13 mokinių, likusieji tokių pamokų neturi arba mieliau jas praleidžia. Remiantis apklausos rezultatais, didesnė jaunimo dalis sportui skiria vidutiniškai 2 – 3 valandas per savaitę, o kartais - tik tiek, kiek reikalauja kūno kultūros pamokos. Tačiau yra jaunuolių, kurie, motyvuojami rezultatų ir užsibrėžtų tikslų, fizine veikla užsiima kone kasdien. „Mano užklasinis ugdymas paremtas dviem sporto šakomis – badmintonu ir futbolu, - pasakojo Vydmantų gimnazijoje popamokinius sporto užsiėmimus vedantis Vaidas Mackevičius. – Šie būreliai ypač populiarūs tarp pradinių klasių mokinių“. Kolegai pritarė ir treneris T.Balsys. Pasak jo, šiais metais bokso užsiėmimus lanko kaip niekad daug jauniausių moksleivių. „Vyresniųjų amžiaus grupėje sportuojančių mažiau, dėl to kalti pasikeitę prioritetai“, - sakė pašnekovas. T.Balsio teigimu, treniruotėse daugiau sportuojančio jaunimo sulaukiama žiemą. Šiuo metu bokso užsiėmimus aktyviai lanko net ir merginos. Sumažėjusiam aktyvumui - daugybė priežasčių T.Balsio nuomone, pasitaiko mokytojų, kurie nesugeba sudominti jaunuolių sportu. „Mokykloje mokytojas turi būti griežtas, - teigė bokso treneris. – Kai dirbu su moksleiviais, tiems, kurie sėdi nieko neveikdami, liepiu skaityti. Tada visi sportuoja“. Mokiniai, naudodamiesi savo teisėmis, stengiasi išsisukti nuo kūno kultūros pamokų ir likti dėl to nenubausti, taigi, anot T.Balsio, mokykloje mokytojui kiekviena pamoka tampa savotišku išbandymu. „Jaunuoliai turi kitų pomėgių, o ir kompiuterinėmis technologijomis domisi labiau negu judėjimu“, - teigė V.Mackevičius. Jo manymu, mažam fiziniam aktyvumui įtakos turi ir šeimos požiūris į sportą, tėvų paskata - jei sportuoja tėvai, vaikai šeimoje dažniausiai taip pat sportuoja. „Savo šeimoje pirmenybę teikiu sportui ir mokslui. Skatinu, stebiu vaikų pasiekimus, laimėjimus, ir tai jiems patinka“, - patirtimi dalijosi V.Mackevičius. „Galbūt neatrandama sporto šakos, kuri mokiniams patiktų, o galbūt kūno kultūros pamokų programa nebeatitinka šiuolaikinio jaunimo poreikių“, - apie kitas vengimo sportuoti priežastis svarstė V.Mackevičius. Internetinėje apklausoje dalyvavę jaunuoliai teigė, jog neigiamai į sportą žiūri dėl tingulio, motyvacijos stokos, nežinojimo, nuo ko pradėti, kitų pomėgių, problemų dėl sveikatos. „Paprasčiausiai - turiu kitos veiklos. Groju, rašau, galų gale mokausi - visa tai užima laiko“, - teigė viena apklausos dalyvių. „Aktyvus gyvenimo būdas neleidžia suderinti laiko“, - pripažino kitas jaunuolis, kurio nuomone, didelė jaunimo dalis atsisako sporto ir dėl to, jog miestų mikrorajonuose įprastai trūksta sportavimui skirtų aikštelių. Kūno kultūros pamokos praleidžiamos dėl diskomforto, jaučiamo rengiantis ankštuose persirengimo kambariuose, nenoro į likusias pamokas eiti suprakaitavus, nepasitenkinimo užduotimis, blogos savijautos, dėl atleidimo, kuris gaunamas lankant sporto centrą. „Šiuolaikinis jaunimas mieliau renkasi cigaretę rankose, o ne sporto salę“, - opią problemą įvardijo kita apklausos dalyvė. Sporto salėje – permainų metas? „Pusę visų sveikatos negalavimų įgyjame dėl per mažo judėjimo - tai gali būti ir stuburo iškrypimas, ir įvairiausios kitos ligos“, - įsitikinęs V.Mackevičius. Anot T.Balsio, jaunuoliai tampa „elektroniniais“ žmonėmis“ - fizinį aktyvumą iškeisdami į kompiuterines technologijas netenka ne tik sveikatos, bet ir žmogiškojo bendravimo. Bokso trenerio žodžiais, atsisakydami sporto, savo gyvenime prarandame ypatingą šansą. „Moksleivis turėtų būti labiau suinteresuotas lankyti sporto mokyklą“, - teigė T.Balsys. Pasak jo, būtina visuomenėje suformuoti nuomonę, kad užsiimti sportu - prestižo reikalas. „Aktyvus judėjimas – tai gera savijauta, sveikata, puiki išvaizda, naujas draugų ratas, - įsitikinęs bokso treneris. – Tie, kas pasiryžta profesionaliai sportuoti, turi galimybę ne tik užsidirbti pinigų, bet ir pamatyti pasaulį“. T.Balsio teigimu, šiandieniniai jaunuoliai pratę gauti naujausius daiktus, todėl ne tik į kūno kultūros pamokas, bet ir sportą apskritai reiktų įnešti kuo daugiau naujovių. „Viskas yra pasenę, o gyvenimas juk juda į priekį“, - sakė pašnekovas. „Norint, kad vaikai sportuotų, mokytojas turi būti jų autoritetas. Reikia nebijoti kartu su moksleiviais paprakaituoti sporto aikštelėje - tai juos motyvuoja“, - kalbėjo V. Mackevičius. Anot mokytojo, svarbiausia - atrasti tai, kas jaunuoliams įdomu, ir suteikti galimybę toje veikloje save realizuoti. Internetinės apklausos dalyvių nuomone, kad pasikeistų jaunų žmonių požiūris į sportinę veiklą ir kūno kultūros pamokas, svarbiausia kiekvienam mokiniui skirti individualias užduotis, atsižvelgus į jų fizinius gebėjimus. Anot respondentų, jaunuoliams būtina suteikti geresnes sąlygas užsiimti sportu: įrengti daugiau krepšinio, futbolo aikštelių, atsižvelgti į pageidavimus pasirinkti konkrečią sporto šaką. „Nors sportui skiriu daug laiko, man asmeniškai norėtųsi, kad mokyklose būtų daugiau kalbama šia tema, rengiamos paskaitos apie fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą“, - teigė viena apklausos dalyvių. „Viską mesti - pats lengviausias kelias“, - sakė T.Balsys. Anot jo, tai – silpnų žmonių požiūris. „Rezultatai nėra greitai pasiekiami. Kiekviena nesėkmė turėtų virsti dar didesniu užsispyrimu“, - kolegai pritarė V.Mackevičius.
Nijolė BERTAŠIŪTĖ "P. n." akademijos narė
|
|
