Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Aptarė švietimo pokyčius

  • Viktorija VAŠKYTĖ
  • Švietimas
  • 2014-11-25

Minint Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) dieną „Socialinis dialogas – skaidrumo ir darnių santykių pagrindas švietimo įstaigose“, LŠĮPS atstovai lankėsi Kretingos rajono švietimo įstaigose, susitiko su jų bendruomenėmis, esmines permainas švietimo sistemoje aptarė bendrame susitikime su Kretingos rajono savivaldybės atstovais, švietimo įstaigų vadovais, profesinių organizacijų pirmininkais.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai susitikime su Kretingos rajono švietimo įstaigų vadovais, vietos profsąjungų, Kretingos rajono savivaldybės vadovais, profesinių organizacijų pirmininkais aptarė svarbiausius pokyčius švietime, socialinio dialogo tarp švietimiečių ir vietos valdžios padėtį. LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas - pirmas iš dešinės.

LŠĮPS atstovai domėjosi, kaip vyksta socialinis dialogas tarp vietos savivaldos ir pedagogų, ar tinkamai viešinami rajono vadovų priimami sprendimai, ypač finansiniai, ar juos priimant dalyvauja profsąjungų atstovai.

Tiek meras Juozas Mažeika, tiek LŠĮPS Kretingos rajono susivienijimo pirmininkė Eugenija Daniuk patvirtino, jog šiemet bendradarbiaujama aktyviau, tačiau linkstama prie išvados, kad susitikimus reiktų protokoluoti - taip pažadai ir susitarimai nebūtų pamirštami.

LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas patarė bendradarbiavimą sutvirtinti kolektyvine sutartimi tarp Savivaldybės, vietos LŠĮPS ir direktorių tarybos - tai leistų pasiekti geresnių rezultatų. E.Jesinas taip pat domėjosi, ar profsąjungų atstovai įtraukiami į 7 proc. mokinio krepšelio lėšų perskirstymo procesus, už kuriuos atsako Savivaldybė, ar lėšos perskirstomos teisingai.

Klausimų LŠĮPS atstovams sukėlė administracijos direktoriaus įsakymas dėl švietimo įstaigų direktorių tarnybinio atlyginimo koeficiento nustatymo bei jo sąsajų su mokytojų atlyginimų koeficientais – diskutuota, ar kylant vadovų atlygio koeficientui, vyko adekvatūs pokyčiai ir kitų darbuotojų atžvilgiu.

Aptarta mokyklų tipų problematika, atkreipiant dėmesį į viešąsias įstaigas, kurios iškreipia bendrą švietimo tinklo foną, todėl, pasak E.Jesino, būtina peržiūrėti šių įstaigų finansavimą.

Bendradarbiavimas įsibėgėja

E.Jesinas priminė, kad 2008 metais pasirašytas ir 2012 m. atnaujintas bendradarbiavimo susitarimas su parlamentinėmis partijomis, bandant spręsti švietime susikaupusias problemas, jau duoda vaisių.

Po daugybės dalykinių renginių, rezoliucijų, memorandumų ir didžiausio istorijoje tarptautinio mitingo, kuriame dalyvavo per 3 tūkst. pedagogų bei Europos švietimo profsąjungų vadovas Martinas Riomeris, taip pat atstovai iš Latvijos, Premjeras Algirdas Butkevičius įpareigojo tris ministerijas kartu su Savivaldybių asociacija bei švietimo profesinėmis sąjungomis parengti konkrečius planus, kaip spręsti švietimiečių iškeltas problemas. Nuo rugsėjo vyksta intensyvus darbas – iš viso numatyti 8 darbo grupės posėdžiai, kurie turėtų tęstis iki vasario mėnesio. Lapkričio 18 d. susitikime pas Premjerą buvo pateikti pirmieji susitarimai, aptartos lėšos jiems įgyvendinti.

E.Jesino duomenimis, nors švietimui planuojamos lėšos mažėja, finansavimas mokinio krepšeliui auga 11 mln. Lt. Pasak E.Jesino, visiems švietimo poreikiams kitąmet reiktų 163 mln. Lt, o streikuojančių profsąjungų atstovai reikalauja 500 mln. Lt.

Nuo mokinio - prie klasės krepšelio

Vienas iš seniai brendusių konceptualių sprendimų – ydingu pripažintą finansavimo modelį mokinio krepšelį pakeis klasės krepšelis. Nuo 2015 m. rugsėjo šis modelis bus bandomas keturiose savivaldybėse, o nuo 2016 metų sausio prie jo turėtų pereiti visa šalis.

E.Jesinas pabrėžė, kad švietimiečiai išgirsti ir dėl mokinių skaičiaus klasėse ribos, kuri nuo tarybinių laikų buvo nekeičiama. Atsižvelgus į emigracijos problemą, demografinius pokyčius, siūloma mokinių skaičiaus ribą mažinti iki 25 klasėje. Regionuose, kaimuose siūloma 12-15 mokinių riba, pradinėse klasėse - 10-12 mokinių. Miestų pradinėse klasėse – iki 20 mokinių, V-VIII klasėse – iki 24 mokinių, I-IV gimnazijos klasėse - iki 22 mokinių.

Savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui iškėlus klausimą, ar klasės krepšelio modelis netaps grėsme mažoms kaimo mokykloms, kur mokosi vos 5-7 vaikai, E.Jesinas paaiškino, kad šioms mokykloms būtų taikomi atskiri reikalavimai, jos įgytų unikalų statusą, apie kurį reiktų diskutuoti.

Rajono tarybos narys, pedagogas Darius Petreikis klausė, ar neatsitiks taip, kad klasės krepšelis sumažins bendrą finansavimą. E.Jesino teigimu, biudžetas švietimui kaip tik turėtų šiek tiek didėti, tuo labiau, kad su dabartiniu Premjeru sutarta dėl ilgalaikės švietimo finansavimo programos, pasiekiant 6 proc. nuo BVP ir siejant jį tik su BVP, nepriklausomai nuo politinių sprendimų.

Kitąmet, E.Jesino teigimu, mokinio krepšelis augs iki 3 tūkst. 380 Lt, dabar jis siekia 3 tūkst. 348 Lt. Atsižvelgiant į valiutos pasikeitimus, siūlyta jį didinti ir atstatyti į 2008 metų lygmenį – 3 tūkst. 774 Lt. Bendru sutarimu pritarta siūlyti Vyriausybei padidinti mokinio krepšelį iki 1 tūkst. eurų. Neformaliam ugdymui vienam mokiniui komitetas kitąmet siūlo skirti 15 eurų per mėnesį.

Žada didesnius atlyginimas

Pagal lėšų švietimui skyrimą iš valstybės iždo, Lietuva Europoje lenkia tik Bulgariją. Švietimas kenčia ir dėl dabartinių geopolitinių grėsmių, dėl kurių dalis švietimui numatytų lėšų perleidžiama krašto apsaugai.

Profsąjungas neramina ir 16-oje ES valstybių augantis mokytojų darbo užmokestis, kuris Lietuvoje dar nepasiekė prieškrizinio lygio ir sudaro apie 1 tūkst. 400 Lt „į rankas“. Pasak E.Jesino, poreikių nebeatitinka viena dedamųjų atlyginimo dalių, vadinamasis R koeficientas, lygus 12,75. Profsąjungų skaičiavimais, reiktų, kad jis pasiektų 13,2, tačiau, atsižvelgus į specialiųjų pedagogų kategoriją, rastas konsensusas ir apsistota ties 13 – tai reikš realų mokytojų (ir ne tik jų) darbo užmokesčio didinimą.

Taip pat nutarta, kad nuo ateinančių metų iki vidurkio kils apatinė atlyginimo „žirklių“ riba, tai lems didelės dalies mokytojų atlyginimų augimą. Džiugiai 2015-uosius turėtų pasitikti ikimokyklinių įstaigų darbuotojai, kurių atlyginimai, pasak E.Jesino, didės 10 proc.

Kontaktinių valandų skaičių, tenkantį vienam mokytojui, bei bendrą darbo krūvį, kuris dabar vidutiniškai sudaro 17 val., kilstels sprendimas nuo rugsėjo 1 d. panaikinti kontaktines valandas mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams, jas perleidžiant mokytojams.

Dėl sumažėjusio kontaktinių valandų skaičiaus, darbo grupėje aptartas siūlomas etatinis apmokėjimas mokytojams. Švietimo darbuotojų pateiktas modelis - iš 36 valandų etato (ministerija siūlė - 30), 16 - kontaktinių val., 20 val. – papildomiems darbams. Minimalus krūvis - 0,25 etato. Pasak E.Jesino, sunku prognozuoti, koks bus galutinis susitarimas.

Renta ir galimybė persikvalifikuoti

E.Jesinas priminė, kad bandoma atgaivinti ir siūlymą sumažinti mokytojų pensinį amžių iki 55 metų. Švietimiečiai dirba sunkiomis psichologinės ir protinės įtampos, streso sąlygomis, kenčia agresiją – tai svarūs argumentai, leidžiantys išskirti šią socialinę grupę iš kitų.

Ankstyvesnė pensija leistų atnaujinti sparčiai senstantį mokytojų kontingentą, mat pusė dabar dirbančių pedagogų jau peržengė 50 metų ribą. Pagal statistiką, vos 8 proc. baigusių aukštąsias mokyklas pabando dirbti mokykloje, dar liūdniau, kad po pirmųjų mokslo metų ugdymo įstaigose pasilieka vos 4-5 proc.

Pasak E.Jesino, sutarta, kad prie Švietimo ir mokslo ministerijos bus suformuotas rentos fondas, kuriam jau sukaupta apie 6 mln. Lt, iš kurių dabartiniams pensininkams, sulaukusiems 65 metų, 6 mėnesius būtų mokama išmoka. Iš to paties fondo būtų finansuojama renta mokytojams, pageidaujantiems palikti švietimo sistemą anksčiau. E.Jesino teigimu, šiuo metu deramasi dėl amžiaus cenzo, dabartinis siūlymas - 57 metai. Siūloma, kad mokytojas, nusprendęs nutraukti veiklą, kas mėnesį, iki jam sueis pensinis amžius, gaus 800 Lt išmoką, vėliau – užtarnautą pensiją. Tačiau anksčiau pensinio mažiaus pasitraukęs pedagogas neteks teisės dirbti švietimo sistemoje, antra vertus, jis galės užsiimti kita veikla, kad ir korepetitoriaus. Siekiama įdiegti ir persikvalifikavimo programą, kad karjerą mokykloje nusprendę baigti pedagogai galėtų įgyti kitos srities kvalifikaciją.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas