Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Pamoka žymiam vienuoliui atminti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
  • 2014-11-21

Kretingos pranciškonų gimnazija tęsia renginių ciklą, skirtą poeto, kunigo, pranciškono, bažnytinės teisės daktaro Leonardo Andriekaus garbingam jubiliejui – 100-osioms jo gimimo metinėms.

Netradicinėje pamokoje dalyvavo gimnazijos vadovai, broliai pranciškonai, tarp kurių – Astijus Kungys (centre).

Užvakar šv. Antano namo teatro salėje vyko netradicinė pamoka: moksleiviai dalijosi šio žmogaus, pėdsakus palikusio ir Kretingoje, įdomiais biografijos, kultūrinio-meninio palikimo faktais, skaitė jo eiles.

Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, L. Andriekus išleido poezijos rinktines: „Atviros marios“, „Saulė kryžiuose“, „Naktigonė“, „Po Dievo antspaudais“, „Už vasaros vartų“, „Atmink mane“, „Rūpintojėli“, „Balsai iš anapus“. Paskutinė jo knyga – „Pasilikau tik dangų mėlyną“, išleista 1991 m.

Šventės svečias pranciškonas kunigas Astijus Kungys, gimnazijos mokiniams ir mokytojams padėkojęs už meninę programą, teigė, jog šios akimirkos pažadino daugybę prisiminimų, mat likimas jam lėmęs brolį Leonardą pažinti.

„Apie šį žmogų kalbėti yra nelengva: pavyzdžiui, biografijoje rašoma, jog jam silpnai sekėsi tikslieji mokslai, bet tuo sunku patikėti: Milane ir Romoje jis studijavo tokį sunkų mokslą, kaip bažnytinė teisė!“ – stebėjosi A. Kungys. Jų keliai pirmąkart susikirto 1990-aisiais Niujorke. „Po to susitikdavom dažniau. Mes, broliai pranciškonai, iš Europos Ameriką pasiekdavom pavakarę. Po kelionės lėktuvu jausdavomės ir pavargę, tačiau brolis Leonardas jau būdavo parūpinęs bilietus į Metropoliteno operą – taip jis norėjo, kad ir mes pajustume meną, išgyventume gražius jausmus“,– sakė A. Kungys.

Renginį paįvairino septintoko Viliaus Juodžio atliekamas muzikinis kūrinys.

Astijus L. Andriekų pažinojo kaip paprastą, nedidelio ūgio, sodraus žemaitiško balso tembro žmogų, mokėjusį keletą kalbų, nuolat bendravusį su iškiliaisiais lietuvių išeivijos veikėjais – filosofais, mokslininkais, architektais, poetais, dailininkais, istorikais. Išeivijos kultūriniame gyvenime Leonardas reiškėsi ir pats – buvo Rašytojų draugijos pirmininkas, intensyviai rašė eiles, bet, pasak Astijaus, nesistengė būti poetu, kaip Jonas Aistis ar Bernardas Brazdžionis. „Jam poezija buvo tarsi gyvenimo iššūkis, tarsi nematomo gyvenimo štrichai, galimybė išlieti savo širdį“,– kalbėjo A. Kungys. Eilėraščiuose – ryški religinė tema, lietuvių istorijos motyvai, gilūs, šviesūs pamąstymai apie Dievą ir žmogų.

Išeivijos inteligentai, dažnai nemokėdami kalbos, Amerikoje dirbo juodus darbus – anglių kasyklose, plovė indus arba, kaip generolas Stasys Raštikis, kūreno krosnis. L. Andriekus, susitaupęs dolerį - kitą, iš juodus darbus dirbančių lietuvių dailininkų pirkdavo paveikslus, taip provokuodamas, skatindamas juos nenustoti kurti. Itin glaudžius ryšius jis palaikė su dailininku Adomu Galdiku – prie vienuolyno įsteigė jo vardo galeriją ir pats jai vadovavo. L. Andriekų draugystė taip pat siejo su dailininkais Viktoru Vizgirda, Vytautu Kašuba, daugeliu kitų lietuvių inteligentų, tačiau tuo jis nesipuikavo. Kai kurių išeivijos kultūros veikėjų pavardžių iki tol A. Kungys teigė net nežinojęs, nes tarybų Lietuvoje katalikiškoji inteligentija buvo įslaptinta. Į Niujorką, Baltimorę, Vašingtoną, Kenebunkportą broliai pranciškonai buvo sutraukę lietuvių išeivijos katalikiškąjį žiedą.

*

L. Andriekus gimė Barstyčiuose Skuodo r. 1933 m. rudenį pradėjo mokytis Kretingos pranciškonų gimnazijoje. Įstojęs į vienuolių pranciškonų ordiną, gavo Leonardo vardą. Tikrasis jo vardas buvo Kazimieras. Nuo 1958 m. su pertraukomis buvo Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno vyresnysis, vėliau – lietuvių pranciškonų provincijolas, Šv. Antano pranciškonų berniukų gimnazijos rektorius, Kenebunkporto vienuolyno vyresnysis. L. Andriekus mirė 2003 m., palaidotas Bruklino kapinėse.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas