|
|
|
Duoklė garsiam archeologui
Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus paminklotvarkininko Algirdo Mulvinsko iniciatyva Kretingos muziejuje įvyko dviejų dienų konferencija, skirta žymaus archeologijos tyrinėtojo Vytauto Daugudžio jubiliejui – lapkričio 2 d. jam būtų sukakę 85-eri.
Tyrinėjo ir Imbarės piliakalnį Pirmąją dieną konferencijos dalyviai išklausė pranešimus, dalyvavo diskusijose, o antrąją aplankė didesnius mūsų rajono piliakalnius, tarp jų – ir Imbarės, kurį V. Daugudis taip pat yra tyrinėjęs. Archeologui įamžinti čia iškilmingai buvo atidengtas paminklinis akmuo. Pasak Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko, V. Daugudis tyrinėjo ne tik patį Imbarės piliakalnį, bet visą kompleksą: priešpilį, papėdę, žemutinę ir aukštutinę gyvenvietes, šalia piliakalnio rado mažiausiai 3 alkavietes su apeiginiais akmenimis. Išleistos trys V. Daugudžio knygos, 2 iš jų – „Senoji medinė statyba Lietuvoje“ ir „Iš Vilniaus miesto praeities“ - skirtos archeologijai. Be to, turtingas straipsnių archyvas saugomas Lietuvos istorijos institute. Anot profesoriaus Algirdo Girininko, į kiekvieną tyrinėjimą V. Daugudis žvelgė atsakingai, buvo reiklus sau ir dėmesingas kitiems. „Kuriame šalies rajone vykdavo darbai, į to vietinius laikraščius jis rašydavo straipsnius apie tai, pateikdavo išsamias ataskaitas“,– savo pranešime teigė A. Girininkas. Tačiau jis apgailestavo, kad buvęs kolega, su kuriuo 10 metų dirbo viename kabinete, rašė labiau informacinio pobūdžio arba mokslo populiarinimo straipsnius, kurie sudėti į žinynus, enciklopedijas, o grynai mokslinių publikacijų nepaliko daug, nors galėjo. Pasak profesoriaus, V. Daugudis buvo labai apsiskaitęs, jo namuose knygų buvo tiek, kad sunkokai sekdavosi rasti vietą svečiui pasodinti. Pažinimo čempionas „Jei kas nors Vytauto paprašydavo paskolinti reikalingą knygą, apie tai turėdavo pranešti iš anksto, nes, kol tarp gausybės surasdavo, visos dienos prireikdavo“,– pritarė ir Klaipėdos universiteto docentas Gintautas Zabiela. Jis pasidžiaugė, kad Kretingos rajonas, turtingas archeologijos paveldo, prisimena ir taip gražiai pagerbia savo krašto tyrinėtojus, nors ir nepakliuvusius tarp didžiųjų akademikų, negynusius disertacijų, tačiau vis tiek nemažai nuveikusius. V. Daugudis piliakalniams tyrinėti pašventė darbingiausius savo gyvenimo metus – nuo 1957 iki 1991-ųjų. Per tą laiką jis ištyrinėjo 15 piliakalnių ir 11 piliakalnių papėdžių gyvenviečių. Bendras šio archeologo ištirtas piliakalnių plotas siekia per 0,8 ha. „Jei kalbėtume apie dirbamą žemę, tai būtų niekingai mažai. Bet kai archeologiniai kasinėjimai atliekami rankiniu būdu, tas plotas – milžiniškas“,– lygino G. Zabiela. Pasak docento, mažiau matoma piliakalnių pažinimo dalis yra vadinamieji jų žvalgymai – atsitiktinių radinių surinkimas, jų identifikavimas, mokėjimas atskirti, ar kalva yra piliakalnis. „Šioje srityje Daugudį galima vadinti nepralenktu tarybinio laikotarpio paminklų pažinimo čempionu“,– sakė G. Zabiela. Jo teigimu, V. Daugudis kartais tiems žvalgymams vadovaudavo pats, be to, vienas pirmųjų susidomėjo papėdžių gyvenvietėmis. Jis imdavosi tyrinėti griūvančius arba ardomus objektus, nesirinko geresnių, nors, dirbdamas tuometiniame Mokslų akademijos istorijos institute, būdamas Kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų grupės vadovas, galėjo tai daryti. „Ne dėl to, kad nenorėjo, o dėl to, kad jautė atsakomybę, suprato, jog griūvančio objekto greitai gali nelikti“,– sakė G. Zabiela. Konferencijos metu pranešimus taip pat skaitė profesorius akademikas Vladas Žulkus, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Valdemaras Šimėnas, Lietuvos kultūros ministerijos kultūros viceministras, taip pat archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Romas Jarockis, Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas. * Pirmieji V. Daugudžio kasinėjimai vyko Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, vėliau jis tyrinėjo Aukštadvario, Narkūnų, Imbarės, Dapšių, Daubarių, Kudirkos Naumiesčio, Veršvų, Bradeliškių, Kumelionių, Meškučių, Bražuolės, Vilniaus Pilkojo kalno (Trijų Kryžių) piliakalnius, kartu su kitais archeologais – Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritoriją.
|
|
