|
|
|
Žemės mokesčio vingrybės
Po to, kai Kretingos rajono savivaldybės direktorius Virginijus Domarkas pasidalijo informacija apie tai, kad Savivaldybė supratingai pažvelgė į situaciją ir rajono gyventojams šiemet nepadidino žemės, žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčių, „Pajūrio naujienų“ skaitytojai redakciją atakavo skambučiais, teigdami, kad tai – netiesa. Metodika keitėsi šalies mastu „Iš tikrųjų sąskaitos mus pribloškė: mokesčiai, lyginant su pernai, padidėjo vos ne dvigubai“,– sakė žmonės iš Kūlupėnų, Vydmantų ir Kretingos. Pavyzdžiui, vydmantiškė aiškino už vieną namų valdos sklypą 2013 m. mokėjusi 114,22 Lt, o šiemet – 209,66 Lt, už kitą 2013 m. – 86,80 Lt, o 2014 m. – 170,56 Lt. Visais atvejais taikytas 0,4 proc. tarifas. Pasak Savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjo pavaduotojos Reginos Smilingienės, gyventojai neįvertina to, kad žemės mokestis nuo 2013-ųjų sausio 1 d. pasikeitė visoje respublikoje, įsigaliojus 2011-ųjų gruodį priimtam Žemės mokesčio įstatymo pakeitimui. „Jam įsigaliojus, nuo 2013-ųjų sausio 1 dienos žemės mokestinė vertė yra žemės vidutinė rinkos vertė, apskaičiuojama pagal masinio žemės vertinimo metu parengtus žemės verčių žemėlapius, atsižvelgus į verčių zonas, arba žemės vertė, nustatyta ją įvertinus individualiai“,– sakė R. Smilingienė. Žemę vertina valstybinė įmonė „Registrų centras“. Kretingos rajone žemės vidutinė rinkos vertė didėjo Kretingos miestą ir priemiestį bei Rūdaičių, Vydmantų ir Parąžės kaimų teritorijas apimančiose verčių zonose. Anot pavaduotojos, kitose vietovėse daugumos sklypų vidutinė rinkos vertė mažėjo, tuo pačiu mažėjo ir priskaičiuotas žemės mokestis. Pagal žemės mokesčio įstatymą žemės mokestinei vertei skaičiuoti nustatytas 5 metų pereinamasis laikotarpis. „Jei 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės aro mokestinė vertė padidėjo lyginant su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu buvusia mokestine verte, tai iš 2013-ųjų mokestinės vertės atimama 80 procentų skirtumo, susidariusio tarp 2013 metais nustatytos mokestinės vertės ir 2012 metais buvusios mokestinės vertės“,– aiškino R. Smilingienė. Jos teigimu, 2014 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 60 proc., 2015 m. – 40 proc., o 2016 m. – 20 proc. vertės padidėjimo. Pereinamojo laikotarpio nuostatos didelę įtaką turi žemės mokesčio dydžiui, be to, koreguoja žemės verčių skirtumus. Kretingos rajono Savivaldybės teritorijoje žemės mokesčio tarifai 2014 m. 2015-iesiems ir nustatyti tokie pat, kokie buvo patvirtinti 2013 m. „Taip, kaip sakė direktorius, jie nebuvo didinami. Žemės mokestis gerokai – iki 10 kartų – padidėjo tik tiems sklypų savininkams, kurių sklypai – apleisti, neprižiūrimi, apaugę žole, krūmais, iki liepos 1 d. nebuvo nušienauti“,– sakė pavaduotoja. Į apleistų sklypų sąrašą rajone pateko apie 150 savininkų. Neapmokestinamieji dydžiai nebetaikomi Anot R. Smilingienės, valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai 2014 m. taip pat nebuvo didinami, jie nustatyti tokie pat, kokie buvo patvirtinti 2013 metais. „Tačiau šiemet žemės nuomos mokesčio mokėtojams, siekiant juos paskatinti tvarkytis žemės nuosavybės dokumentus, nebuvo nustatyti neapmokestinamieji dydžiai“,– sakė ji. Iš 2 tūkst. 650 gyventojų, mokančių žemės nuomos mokestį, daugiau kaip pusė net nesudarę žemės nuomos sutarčių. Jiems, sakė pavaduotoja, pagal įstatymą žeme buvo leista naudotis žemės reformos metu, o dabar šie asmenys žemės nuomos mokestį moka kaip žemės naudotojai. Šių metų pradžioje gyventojai buvo paraginti tvarkytis žemės nuosavybės dokumentus ir apie tai, kad žemės nuomos mokesčio mokėtojams nebus taikomi neapmokestinamieji sklypų dydžiai, jie buvo informuoti. Žemės savininkams – fiziniams asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, ir nepilnamečiams vaikams, kai tų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, nustatyti tokie neapmokestinamieji žemės sklypų dydžiai: Kretingos ir Salantų miestuose – iki 0,06 ha; kaimo vietovėje – iki 1 ha. 2014 metais ši lengvata pritaikyta 5 tūkst. 866 gyventojams, pinigine išraiška tai sudaro 282,1 tūkst. Lt.
|
|
