|
|
|
Mangalica kiaulės – ir maistui, ir egzotikai
Verslininkas Kazys Stončius, ko gero, vienintelis rajone turįs įsigijęs Mangalica veislės kiaulių porą, savo sodyboje Padvarių kaime ilgai jų neišlaikė: sutaręs su giminaičiais, mangalicas jis perkėlė į Grūšlaukę – kad erdvesniuose garduose joms būtų daugiau vietos bei laisvės.
Grūšlaukėje, Birutės ir Stanislovo Letkauskų sodyboje, mangalicos gavo ir vardus – kuilys buvo pavadintas Beku, kiaulaitė – Knise, kuri šiuo metu žindo 7 paršiukus: 2 kiaulaites ir 5 paršiukus. „Kai giminaitis Kazys mums atvežė 5 mėnesių mangalicas, buvo tik, tik po Naujųjų metų – sausio 2-oji. Iš pradžių nelabai ta idėja žavėjausi – nežinojau, ar seksis auginti, prižiūrėti, - pasakojo B.Letkauskienė, kuri yra K.Stončio žmonos Onutės sesuo. – Dabar taip pripratome prie šiųjų kiaulių, jog, atrodo, jos visąlaik čia ir buvusios“. Nors pagal mangalicų kiaulių fiziologiją jos jau galėtų kergtis būdamos 5 mėnesių, šių kiaulių veisimo Lietuvoje patirtį turintys augintojai to daryti nerekomenduoja. Tad Bekui su Knise buvo leista susieiti tik birželį, sulaukus 8 mėnesių brandos. „Paršiavosi Knisė spalio 1 dieną: atsivedė 8 paršiukus, tačiau vienas iš jų buvo negyvas. O jau gražumas tų paršiukų: visi rusvi – į tėvą, išilgai dryžuoti, truputį mažesni negu mums įprastos kiaulės paršiukai. Svarbiausia - Knisė nė kiek nepyko, kai paršiukus ėmėme į rankas, - įspūdžius pirmąkart pamačius mangalicos paršiukus perteikė B. Letkauskienė. – Dabar jau paršiukų dryžės nyksta, kalasi rusvos garbanos, kaip ir suaugusio paršo“.
B. ir S. Letkauskai patyrė, jog mangalicų kiaulių priežiūra – labai paprasta. Svarbiausia - joms nereikia virti jovalo, o tai – didelis palengvinimas nemažo gyvulių ūkio šeimininkams, kurie dar augina ir įprastas kiaules, melžiamą karvę, vištų, pomėgiui – balandžių. „Vasarą mangalicos ėdė labai daug žolės, dabar jau įmetame ir vieną - kitą kuokštą šieno. Patiko ir silosuota ruloninė žolė, bet šios greitai atsiėdė. Mangalicų kiaulių racionas – labai paprastas: aš jį vadinu daržovių asorti – žaliasis pašaras sudaro iki 80 proc. viso kiaulių raciono“, - teigė Birutė. Į mangalicų kiaulių geldas keliauja kopūstai, burokėliai, cukinijos, obuoliai, bulvės, burokai. Pasmulkinti daržoves tereikia mažiesiems paršiukams, kurie jau irgi kimba į suaugusiųjų racioną. Žalias daržoves ūkio šeimininkai paršiukams, kurie dar gauna ir motinos pieno, paskanina viena - kita sauja specialių kombinuotųjų pašarų, didiesiems įberia sausų miltų ar grūdų. B. Letkauskienė sakė kitąmet sodinsianti daugiau cukinijų: jas mangalicos ypač mėgsta, o prižiūrėti – lengviau negu burokų lauką. „Ne veltui yra rašoma, kad mangalicų mėsa – ypatingo skonio, minkšta, o lašiniai – labai aukštos kokybės. Manau, taip yra todėl, kad jos pagal savo prigimtį penisi nuo natūralaus ėdalo, - pastebėjo B. Letkauskienė, kuri pasiryžusi vieną-du parašiukus užauginti mėsai. – Kitus paršiukus parduosime – kad tik pirkėjų atsirastų. Galvoju, jog tokiomis kiaulėmis turėtų susidomėti tie, kurie žiūri savo sveikatos, saugosi cholesterolio pertekliaus, arba tiesiog pasiilgę sveiko ekologiško maisto. Juolab, kad mangalicos – dar ir ramios savo charakteriu kiaulės, nebijo darganos ir šalčio, įdomios auginti ir tarp įprastų gyvulių vis dar mums yra egzotika dėl garbanoto storo kailio“.
|
|
