|
|
|
Peršalimų profilaktika – pigesnė negu gydymas
Atvėsus orams, dažną į lovą paguldo peršalimo ligos. Pajutę pirmuosius simptomus – kylančią temperatūrą, kosčiojimą, imame ieškoti būdų, kaip sau pagelbėti. Gripas ar tik peršalimas? Skiepytis ar gydytis kitais būdais? Į kiekvieną rudenį ramybės neduodančius klausimus „Pajūrio naujienoms“ atsakė naujoji Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vaiva Barysienė.
Peršalimų profilaktika – pigesnė negu gydymas Atvėsus orams, dažną į lovą paguldo peršalimo ligos. Pajutę pirmuosius simptomus – kylančią temperatūrą, kosčiojimą, imame ieškoti būdų, kaip sau pagelbėti. Gripas ar tik peršalimas? Skiepytis ar gydytis kitais būdais? Į kiekvieną rudenį ramybės neduodančius klausimus „Pajūrio naujienoms“ atsakė naujoji Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Vaiva Barysienė. Peršalimas peršalimui nelygu Peršalimo ligas, dažnai vadinamas kvėpavimo takų infekcijomis, sukelia virusai ir bakterijos, į organizmą patenkančios nusilpus imuninei sistemai. V.Barysienės teigimu, įprastai šaltuoju metų laiku žmonės pas gydytoją ateina, skųsdamiesi sloga, kosuliu, galvos skausmais, bendru silpnumu, kylančia temperatūra. „Pirmiausia tikriname, ar aukšta temperatūra, kokiais kitais negalavimais skundžiasi pacientas. Gripui būdingas vadinamasis kaulų laužymas, raumenų skausmai, silpnumas, aukšta - 39-40 laipsnių siekianti - temperatūra, nekrintanti tris ir daugiau parų. Kiti virusiniai susirgimai, pavyzdžiui, adenovirusų sukelti, taip pat panašūs į gripą, tik šiuo atveju būdingi kiti simptomai – sloga, čiaudulys, kosėjimas, bendras silpnumas, bet temperatūra įprastai būna mažesnė – 37-38 laipsniai“, - sakė gydytoja. Paprastą virusinį peršalimą skiria“, - sakė V. Barysienė. Pigiausias ir veiksmingiausias būdas išvengti gripo – skiepytis. Tai reiktų padaryti dar nesusirgus, spalio – lapkričio mėnesį. Imunitetas gripo virusui, medikės teigimu, susidaro jau po dviejų savaičių, tačiau neapsaugo nuo kitų peršalimo ligų. Virusai mutuoja Anot gydytojos, į Kretingos polikliniką jau atkeliavo naujausi skiepai nuo gripo, saugantys nuo trijų jo padermių. Gripo vakcina kasmet parenkama individualiai, pagal tai, kokiomis gripo padermėmis praėjusiais metais buvo sergama dažniausiai, šios padermės susintetinamos laboratorijose ir kitąmet jau skiepijama nuo jų. Nemokamai ši profilaktinė priemonė taikoma tam tikroms pacientų grupėms – žmonėms nuo 65 metų, taip pat gyvenantiems slaugos namuose, turintiems negalią, vaikų namų globotiniams, medicinos įstaigų personalui, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, besilaukiančioms moterims, rudenį ir žiemą esančioms trečiame-devintame nėštume mėnesyje. „Kitiems už gripo vakciną, kurios kaina - 21,50 Lt, reikia mokėti“, - sakė gydytoja, apgailestaudama, kad per pastaruosius dvejus metus įvairios televizijų laidos gerokai atbaidė žmones nuo skiepų, todėl norinčiųjų nėra daug. Gydytoja paaiškino, kad žmonės skiepijami nuo žmogaus gripo viruso padermių, nors iš viso skiriami trys gripo tipai. Kiaulių ir paukščių gripo padermės sveikam žmogui – nepavojingos, tačiau susirgus žmogaus gripo virusu, išauga tikimybė užsikrėsti ir kitų tipų gripu. „Gripo virusas turi savybę mutuoti. Kai prie žmogaus gripo viruso prisideda dar ir kiaulių ar paukščių, virusai mutuoja tarpusavyje, gimsta stipresnė forma, galinti tapti labai pavojinga“, - pasakojo V.Barysienė. Skiepai, gydytojos žodžiais, padeda sumažinti sunkių gripo formų bei lėtinių ligų komplikacijų skaičių, sergamumą ir mirštamumą, išvengti sukėlėjo plitimo. Skiepytis nerekomenduojama kiaušinio baltymui jautriems žmonėms, o sergantiems ūmine liga skiepą reiktų atidėti iki pasveikimo. Saugotis ir stiprinti imunitetą Šiandieniniam žmogui pasiekiama begalė informacijos, todėl bandymai žaisti gydytojus gali ir pakenkti, nors V.Barysienės teigimu, protingas žmogus visada atsirinks tą naudingą informaciją, kuri tikrai padeda. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, gydantis peršalimo ligas, - žmonių įsitikinimas, kad antibakterinis gydymas yra veiksmingas, todėl vos peršalę, truputį pakilus temperatūrai, jie vartoja antibiotikus ir visus kitus preparatus, kuriuos siūlo vaistininkės. „Reikia prisiminti, kad virusų neveikia antibakterinis gydymas, taip tik susilpninamas imunitetas. Imunitetas kenčia ir bandant gydytis taurele degtinės. Tai tikrai neduos naudos. Atvirkščiai – po išgertuvių žmonės dažnai serga ir peršalimo, ir kitokiomis ligomis“, - sakė V.Barysienė. Ne tik šeimos gydytoja, bet ir profilaktinių apžiūrų kabineto specialistė V.Barysienė įsitikinusi, kad profilaktika visada pigesnė negu gydymas, naudinga organizmui, be to, net prikibus ligai, pasveikstama greičiau ir lengviau. Medikė priminė visiems žinomus patarimus, norint nesusirgti ir neužkrėsti kitų – kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, rūpintis nosies higiena, sergantiems žmonėms be apsauginės kaukės nederėtų eiti į visuomenines, uždaras patalpas, stengtis nekosėti, nečiaudėti atvira burna, nes virusai gali plisti net trijų metrų atstumu, visada prisidengti - jei ne su ranka, tai alkūne, kuo dažniau muilu plauti rankas. Dar vasarą reiktų pradėti stiprinti imunitetą – valgyti kuo daugiau šviežių, termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių, kuriuose yra daug naudingų medžiagų, mineralų, vitamino C, kuris iš daržovių ir vaisių pasisavinamas lengviau negu iš sintetinių vitaminų. Jeigu vis dėlto nėra galimybės valgyti pakankamai vaisių ir daržovių, vertėtų pasirūpinti bendrais vitaminais, polivitaminais, ir saugotis pačiam - jeigu nėra būtinybės, neiti į masinio susibūrimo vietas.
|
|
