|
|
|
Įšventino į Jotvingių kryžiaus riterių ordiną
Darbėniškis 73-jų Leopoldas Edvardas Rimgaila džiaugiasi tapęs šimtmečių istorijos liudytoju: Kražiuose - Jotvingių bajorų brolijos centre - jis buvo iškilmingai įšventintas į Jotvingių kryžiaus riterių ordiną.
Išsaugojo senovinį pergamentą Kartu su dar dviem bajorų kilmės tautiečiais Kražių bažnyčioje į Jotvingių bajorų riterius L.E.Rimgailą įšventino šio ordino magistras profesorius Artūras Rūkas-Daujotis. Jam buvo įteikta regalija - Pasaulio lietuvių centro užsakymu pagamintas sidabru ir auksu dengtas emalio riterio kryžius. „Kražiškiai jau įpratę, kad po įšventinimų bažnyčioje puošniais rūbais apsirengusių riterių eisena patraukia per miestelį“, - džiaugėsi darbėniškis. L.E.Rimgaila - Kauno karininko šeimos atžala, jis gimęs Mažučių kaime, šalia Darbėnų, kai šeima slėpėsi nuo sovietinių represijų. Žemaitijoje jis ir įleidęs savo šaknis. Pašnekovas pasakojo, jog jo tėvas buvęs įkalintas, o motina, saugodama vaikus, ilgokai slėpė nuo jų ne tik tikrąją šeimos dramą, bet ir aukštą jų šeimos kilmę – bajorystę - įrodantį istorinį dokumentą. Senovinis pergamentas, kurį prieš mirtį E.L.Rimgailai perdavė motina, buvo susuktas ant kočėlo ir užkastas žemėje. Darbėniškis šį lenkiškai surašytą pergamentą su Herbut giminės ženklu, išduotą 1819 m. Vilniaus gubernijos bajorų susirinkime, bei prie jo pritvirtintą masyvų antspaudą restauravo. Tačiau restauratorė perspėjusi, kad saugoti šį trapų istorijos liudytoją reikalingos tam tikros sąlygos, todėl šeimos relikviją – kaip dalį visos Lietuvos istorijos - vyras ketina padovanoti Kretingos muziejui. O saugoti ir puoselėti tautos istoriją nuo šiol jį įpareigoja ir garbingas riterio vardas. „Neturėdamas bajoro titulo, nebūčiau galėjęs tapti ir Jotvingių ordino riteriu“, - pastebėjo pašnekovas.
Lemtingas radinys palėpėje Anot jo, šiandieną mažai kam tėra žinoma apie Jotvingių ordiną, kurio ištakos siekia XIII – XIV amžius. „Net istorikams šio ordino egzistavimas ir jo veikla yra didelis atradimas. Žymus visuomenininkas Algimantas Čekuolis nustebo apie jį sužinojęs, ir prilygino tarsi naujos valstybės valstybėje atkūrimui. Šiandieną man yra labai didelė garbė būti šio ordino riteriu“, - tvirtino L.E.Rimgaila. Jis prisipažino, jog jam buvę netikėta, kai prieš dešimtmetį jį susirado tolima giminaitė, Kaune, seno namo palėpėje, aptikusi dokumentų bei regalijų ryšulį: „Ji ir pareiškė, kad mūsų giminė priklausė Jotvingių riterių ordinui“. Šis radinys buvęs lemtingas ordinui atkurti tais pačiais 2004-aisiais, įvertinus kilnius jo tikslus – senųjų tradicijų tęstinumą, meilės tėvynei ir praeities išsaugojimą, riteriškumo ir brolybės propagavimą, Lietuvos mokslo, švietimo, kultūros mecenatystę. „Tie radiniai buvo sensacija ir istorikams, mažai ką težinojusiems apie šį ordiną. Giminaitė pranešė, kad Rimgailos buvo aktyvūs tarp kitų jotvingių bajorų giminių“, - pasakojo darbėniškis. Rimgailų giminės kilmę ir genealoginį medį jau anksčiau buvo atkūręs jo brolis, praeities tyrinėtojas kretingiškis Vytautas Rimgaila, kuris, beje, įkūrė ir Lietuvos bajorų sąjungą. „Dauguma ordino narių yra iškilūs mokslo, kultūros, visuomenės žmonės, kunigai. Mirus monsinjorui Alfonsui Svarinskui, šiuo metu ordiną sudaro 39 nariai, dauguma jų - bajoriškos kilmės. Neįrodę bajoriškos kilmės, bet ordinui nusipelniusių žmonių, ypač - sukilimo dalyvių, palikuonys gali tapti donatoriais“, - paaiškino pašnekovas. Šiemet, švenčiant ordino 10-metį, į riterius buvo įšventinti trys, o donatoriais paskelbti du asmenys. Dabar, anot pašnekovo, ordinui yra labai svarbu atkurti istorinį paveldą, todėl jis itin domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei aplinkinių kraštų istorija. Tuo jis sudomino ir žmoną Nataliją Juliją, buvusią pedagogę, bei du sūnus Tomą ir Orestą.
Atkuria ordino istoriją Anot L.E.Rimgailos, karingos jotvingių gentys gyveno dabartinių Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos žemėse. Kai XIII a. kryžiuočiai pavergė prūsus, prasidėjo kilmingųjų jotvingių giminių migracija į kaimyninę Žemaitiją. 1487 m. gruodžio 7-ąją aplink Medininkų – šiandieninių Varnių – valdytoją kunigaikštį Jurgį Komiatavičių susibūrė bajorų jotvingių grupė, - ši data ir yra laikoma ordino įsikūrimu. Beje, ordinas buvo karinis. Įvertinus kilnius tikslus – senųjų tradicijų tęstinumą, meilės tėvynei ir praeities išsaugojimą, riteriškumo ir brolybės propagavimą, Lietuvos mokslo, švietimo, kultūros mecenatystę, - 2004 m. ordinas buvo atkurtas. Priminęs šios paslaptingos riterių organizacijos, Lietuvoje gyvavusios kelis šimtmečius, ištakas, pašnekovas toliau dėstė istoriją: „Šį ordiną pripažino Romos imperatorius Maksimiljonas I, jo chartiją patvirtino ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Ilgainiui brolija pasivadino Jotvingių bajorų riterių ordinu, kurį globojo šv. Viktoras - riteris bei kankinys, o valdymo centras persikėlė į Raseinius, po to - į Kražius“. Carinė valdžia šio ordino veiklą uždraudė, ir nuo tada jis veikė slaptai. Ordino nariai aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 m. sukilimuose. Juos nuslopinus caro valdžia konfiskavo ir sunaikino Lietuvos valdovų raštus, privilegijas, vėliavas, šv.Viktoro relikvijas bei kitus iškilmėse naudotus atributus. Ordinas vėl laisvai veikė po 1918 m., o 1937 m. savo apaštalinį palaiminimą jam atsiuntė Popiežius Pijus XI. Tačiau sovietų okupacija, pasak L.E.Rimgailos, iš žmonių atminties gerokai ištrynė žinias apie šį galingą Jotvingių ordiną, kurias šiandieną jiems svarbu atstatyti. * Ordino broliai yra 4 rangų: komandorų - vyriausių vadų, karininkų – vadų, riterių – bajoriškos kilmės asmenų ir donatorių – asmenų, neįrodžiusių bajoriškos kilmės. Pagrindinė ordino riterio regalija - kryžius su dviem skersiniais ir averse pavaizduotu jotvingių riteriu, o viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas vaizduoja šarvuotą riterį, turintį aukso skydą su raudona penkialape rože.
|
|
