Per bendradarbiavimą – į šiuolaikišką mokyklą

Tai, kad šiandienos mokykla gerokai skiriasi nuo vakarykštės, matyti plika akimi, tačiau renovacija ir technologinis aprūpinimas - tik vieni iš daugelio aspektų. Vienas svarbesnių vaidmenų šiandienos ugdymo įstaigose tenka įvairialypėms bendradarbiavimo praktikoms. Apie jas pedagogai diskutavo respublikinėje praktinėje-metodinėje konferencijoje Jokūbave.

Anot konferenciją organizavusių Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinės mokyklos pedagogių Virginijos Kaunienės ir Renatos Bumblienės, daugelį mokyklos problemų galima išspręsti bendradarbiaujant.

Konferencija „Mokome ir mokomės kartu“ į Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinę mokyklą sukvietė per 30 specialistų iš Marijampolės, Nidos, Gargždų, Palangos, Kretingos, Rūdaičių bei Darbėnų pradinių, pagrindinių mokyklų, priešmokyklinių ir ikimokyklinių įstaigų.

Anot konferenciją organizavusių Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinės mokyklos pedagogių Virginijos Kaunienės ir Renatos Bumblienės, tokie susibūrimai šioje mokykloje vyksta kas antrus metus: 2012-aisiais gvildenę kūrybiškumo temą, šįkart pedagogai dalijosi gerąja mokinių, kolegų, tėvų, socialinių partnerių tarpusavio bendradarbiavimo patirtimi, siekiant geresnių ugdymo bei ugdymosi rezultatų.

Svarbiausia – komunikuoti

Tyla klasėje, reikalavimai sėdėti tiesiai ir kuo mažiau bendravimo tarpusavyje pamokų metu – tokią mokyklą prisimena daugelis tėvų, šiandien į pamokas vedančių savas atžalas. R.Bumblienės teigimu, šiuolaikinis ugdymas gerokai nutolo nuo tokio jo supratimo – šiandien dirbti tyliai vaikai mokosi per triukšmingus grupinius užsiėmimus, kuriuose diskutuoja, dalinasi savo idėjomis, kad pasiektų bendrą rezultatą.

„Vaikas pamokoje turi būti aktyvus. Mūsų darbas - išmokyti bendrauti, paklausti, diskutuoti, reikšti savo ir nebūtinai pripažinti kito nuomonę, bet ieškoti bendrų interesų. Vaikai turi suprasti - nors visi esame skirtingi, turime dirbti kartu“, - sakė R.Bumblienė, pridurdama, kad toks ugdymas jau duoda rezultatų – vaikai sugeba įvertinti ne tik save, bet ir kitus.

Pedagogės žodžiais, tos pačios taisyklės galioja ir šiuolaikiniam žmogui, kuris nebūtinai turi labai daug žinoti, svarbiausia - mokėti ieškoti informacijos, nebijoti komunikuoti.

Komunikacija ir bendradarbiavimas, V.Kaunienės teigimu, efektyvus vaistas sprendžiant ir mokyklų problemas – tai, ko mokykla galbūt nepasiektų pavieniui, lengvai pasiekiama bendradarbiaujant su kitomis rajono ar respublikos mokyklomis, universitetu, darželiu, biblioteka, tėvais, kitais socialiniais partneriais, todėl į kiekvieną veiklą ugdymo įstaigoje šiandien stengiamasi įpinti šiuos ar kitus socialinius partnerius.

Mokyklų bendradrabiavimo praktikos neišvengiamai skiriasi, ir mažos, kaimiškos mokyklos, anot mokytojų, čia nebūtinai pralaimi. „Kaip beskaičiuosi, taip - yra skirtumas, ar 45 pamokos minutes dalini trisdešimčiai vaikų ar dešimčiai. Maža mokykla – vadinasi, gerokai saugesnė, šiltesnė aplinka, kur kiekvienas mokytojas žino kiekvieno vaiko vardą“, - sakė R. Bumblienė, įsitikinusi, kad glaudesnis ryšys mokykloje kuria stipresnį ryšį ir su išoriniais mokyklos partneriais.

Konferencijoje gerąja patirtimi dalijosi per 30 specialistų iš Marijampolės, Nidos, Gargždų, Palangos, Kretingos rajono ugdymo įstaigų.

Gerosios jokūbaviškių patirtys

V.Kaunienės žodžiais, jei kitose mokyklose pedagogai skundžiasi, jog sunku į bendrą veiklą įtraukti tėvus, Jokūbave ši grandis - viena aktyviausių. Tokio bendradarbiavimo rezultatus jos kolegei R.Bumblienei nesunku įvardyti skaičiais - iš 18 pirmokams skirtų renginių, pusę suorganizavo tėvai. „Viskas prasidėjo nuo mano iniciatyvos, tėvai sunkiai priėmė iššūkį, bet pamatę, kad tai smagu, aktyviai įsijungė, pradėjo konkuruoti tarpusavyje. Mokytojas pirmiausia turi pats degti idėja, kad uždegtų vaikus ir tėvus“, - pasakojo R.Bumblienė.

Kelis sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius konferencijoje pristačiusi V.Kaunienė akcentavo priešmokyklinukų ir būsimosios jų mokytojos bendradarbiavimo projektą, visus jo dalyvius išlaisvinusį nuo nepagrįstų, bet labai natūralių baimių.

„Mano auklėtiniai buvo labai nedrąsūs, nuolat klausinėjo tėvų apie būsimąją mokytoją, - pasakojo priešmokyklinio ugdymo pedagogė V.Kaunienė. - Pradėjus projektą, per apsilankymus būsimoje klasėje, bendravimą su mokytoja, vyresnių moksleivių vestas pamokas, ir tėvai, ir vaikai susipažino su naująja pedagoge, todėl į pirmą klasę žengė daug drąsiau“.

V.Kaunienės teigimu, stebint šio projekto rezultatus, pasidarė visiškai aišku, kad siūlymas priešmokyklines įstaigas perkelti į mokyklas, apie kurį kalbėta valdžios struktūrose, būtų teigiamas veiksnys vaikų ugdymo procese: „Vaikui, atėjusiam į mokyklą iš darželio, yra sunkiau, negu tam, kuris nuo pat pradžių buvo toje aplinkoje. Jis viską žino - kur valgykla, kur tualetas. Ir svarbiausia - didieji jo neskriaudžia, kaip tik - pagloboja, pažaidžia“.

Tarp partnerių – ir universitetas

Platesnio bendradrabiavimo pavyzdį konferencijoje pristatė Kretingos rajono A.Stulginskio pagrindinės mokyklos direktorė Lidija Šiškienė, kalbėjusi apie A.Stulginskio vardo mokyklų, kurių Lietuvoje yra trys, bendradarbiavimą, besitęsiantį nuo 2000 m. Po penkerių metų susitikimų ir bendrų renginių, mokyklos pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

„Mūsų tikslas – A.Stulginskio atminimo įamžinimas, pilietinis tautinis mokinių ugdymas, siejant su prezidento gyvenimu. Organizuojame bendras akcijas parke, rengiame tradicinius bėgimus, konferencijas. Renginiuose dažnai dalyvauja ir prezidento anūkas dr. Jonas Linas Juozevičius, gyvenantis Amerikoje“, - pasakojo L.Šiškienė.

Lietuvos žemės ūkio universitetui Kaune suteikus A.Stulginskio vardą, 2013 m. universiteto iniciatyva pasirašyta nauja bendradarbiavimo sutartis su visomis trijomis mokyklomis. Universitetas, anot L.Šiškienės, įsipareigojo teikti metodinę pagalbą, kartu organizuoti mokslines konferencijas, suteikti mokiniams sąlygas padirbėti laboratorijose. Jokūbavo mokyklos tėvų, mokinių ir mokytojų delegacija jau viešėjo universitete, susipažino su studijų galimybėmis, todėl, anot L.Šiškienės, belieka tikėtis, kad komunikacija su universitetu tik stiprės ir bus naudinga abiem pusėms.

Naujų idėjų gausa, kurias būtinai panaudos tiesioginiame savo darbe, džiaugėsi ir Birutė Žeimienė, viešnia iš Marijampolės Petro Armino pagrindinės mokyklos. „Net menkiausiomis smulkmenomis papildyti įprasti, žinomi metodai dažnai duoda netikėtų rezultatų, kurie gali būti naudingi kitoms mokykloms. O tam, kad galėtume mokyti kitus, pirmiausia turime išmokti patys“, - sakė antrąkart konferencijoje dalyvaujanti specialistė.

• Rašyti komentarą (2)