Ragintų aktyviai ginti savo teises

Darbo kultūros stoka ir augantis teisinis raštingumas, naujos tendencijos darbo rinkos šešėlyje ir puikiai veikiančios darbo ginčų komisijos - Klaipėdos skyriuje susitikę Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovai aptarė svarbiausius inspekcijos veiklos prioritetus, pastarųjų metų tendencijas ir Klaipėdos apskrities situaciją.

Klaipėdoje susitikę (iš kairės) šalies vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas, Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius bei Klaipėdos skyriaus vedėjas Edmundas Gustainis aptarė Valstybinės darbo komisijos pastarųjų metų veiklos rezultatus.

Sužeidimai - per alkoholį

Anot šalies vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Gintaro Čepo, remiantis statistiniais duomenimis, tikėtina, jog šiemet mirtinų nelaimingų atsitikimų bus daugiau negu pernai. Iki šių metų spalio 20 d. darbe žuvusiųjų skaičius jau siekė 49, kai per praėjusius metus - 60. Tačiau mažėja sunkių nelaimingų atsitikimų - tikimasi, kad jų šiemet bus iki 30 proc. mažiau.

Klaipėdos apskrities įmonėse pernai žuvo 9 žmonės, sunkiai sužaloti – 23, šiemet žuvusiųjų - 8, sunkiai sužalotų - 20. Anot VDI Klaipėdos skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Leskauskienės, 2014 m. Kretingos rajone mirtinų nelaimingų atsitikimų nefiksuota.

„Rajone įvyko du sunkūs nelaimingi atsitikimai. Nelaimės fiksuotos „Kretingos vandenų“, „Kretingos komunalininko“ įmonėse, taip pat susižalojo Kretingos žvėrininkystės ūkio darbuotojas, nuvykęs dirbti į Klaipėdą“, - sakė V.Leskauskienė.

VDI vadovai atkreipė dėmesį, kad net 32 darbuotojai pernai sunkiai ar mirtinai susižalojo būdami neblaivūs. Didžioji jų dalis – statybininkai. VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas Edmundas Gustainis pažymėjo, kad Klaipėdos apskrityje 2013 m. darbo vietoje žuvo du neblaivūs žmonės, tiek pat – sunkiai susižalojo. G.Čepas priminė, kad administracinė atsakomybė už girtumą yra numatyta ne vien darbdaviui, bet ir darbuotojui - už buvimą neblaiviu darbo vietoje, teritorijoje darbo metu, prieš arba po darbo. Todėl pastebėjus kolegas, vartojančius alkoholį per pietų pertrauką ar prieš darbą, būtina pranešti VDI.

Nelegalaus darbo nemąžta

G.Čepo teigimu, nelegalus darbas metai iš metų lieka rimta problema. Geresnių rezultatų sulaukta įsteigus nuolatines nelegalaus darbo kontrolės grupes penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose - šiemet inspektoriai jau nustatė 937 neteisėtai dirbusius asmenis, 160 iš jų - Klaipėdos apskrityje.

G.Čepas atkreipė dėmesį į naujausias šios srities tendencijas - mažėja klasikinio nelegalaus darbo, kai nesudaroma sutartis, nepranešama „Sodrai“, tačiau auga slepiamo darbo laiko atvejų skaičius, falsifikuojant darbo grafikus.

„Tokie atvejai sudėtingi, nes reikia daug pastangų tyrimui atlikti. Taktiką turime, inspektuojame įmones, tačiau bene svarbiausia – paties darbuotojo bendradarbiavimas su VDI pareigūnais. Mes išsaugome tokių pareiškėjų konfidencialumą, tačiau negalime garantuoti, kad pareiškėjas nebus atspėtas“, - sakė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius.

Daugiausia neteisėtai dirbančių asmenų tradiciškai nustatoma statyboje, žemės ūkyje, miškininkystėje, žuvininkystėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, transporto priemonių remonte, apdirbamojoje pramonėje.

Teisinis raštingumas auga

Klaipėdos apskrityje VDI pernai gavo 498 skundus ir pranešimus. Visoje šalyje jų sulaukta beveik 4,7 tūkst. Tai, kad pranešimų tik daugės, rodo ir šių metų statistika, pagal kurią jau užregistruota 3,6 tūkst. kreipimosi atvejų.

Anot G.Čepo, itin pasiteisino nuo praėjusių metų inspekcijoje veikiantis vieningas skambučių centras. Bendruoju telefonu galima kreiptis, aiškinantis darbo teisės, darbuotojų saugos, sveikatos reikalavimų klausimus, darbo ginčų situacijas.

„Pernai sulaukėme apie 94 tūkst. interesantų, šiemet – apie 76 tūkst., atsakome į beveik 94 proc. visų skambučių“, - sakė G.Čepas.

Darbo ginčų komisijos - efektyvios

Pasak pareigūnų, svarbiu darbo ginčų sprendimo instrumentu tapo 2013 m. pradžioje prie VDI teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos, kurias sudaro Valstybinės darbo inspekcijos, darbdavių bei darbuotojų atstovai, nuolat keičiami rotacijos principu. Iš viso šalyje veikia 13 komisijų, dvi iš jų - Klaipėdoje.

J.Gricius vardijo svarbiausius šių komisijų pranašumus: „Visų pirma - tai nemokama ikiteisminė privaloma procedūra, antra - nagrinėjimo terminas yra vienas mėnuo. Pagal mūsų statistiką, ginčą išnagrinėjame per 28 kalendorines dienas. Trečia – komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, su juo galima eiti pas antstolį ir pasitelkti valstybės prievartos priemones, jeigu darbdavys nevykdo savo pareigų“, - teigė J.Gricius.

Komisijų efektyvumą atspindi ir statistika. Anot J.Griciaus, iki šios institucijos įkūrimo, 2012 m. Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta 2 tūkst. darbo bylų, palyginti - darbo ginčų komisijos 2013 m. išnagrinėjo per 5 tūkst.

Pagrindinės konfliktų priežastys bylose – skolos, neišmokėti atlyginimai, galutinio atsiskaitymo nevykdymas, nemokėjimas už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, o reikalaujamos sumos dažnai nedidelės – nuo 200 iki 2 tūkst. Lt, bet kartais siekia ir 60 tūkst.

J.Griciaus žodžiais, šios komisijos išnagrinėja apie 90 proc. ginčų. Veikia ir prevencinis veiklos modelis – net 22 proc. atvejų šalys atsiima prašymus, susitardamos įmonės viduje. Pasitaiko ir tokių darbdavių, kurie išgirdę komisijos sprendimą, su darbuotoju atsiskaito dar posėdžių salėje.

Į darbo ginčų komisijas vis dažniau kreipiasi darbdaviai. Pasak G.Čepo, šiemet komisija nagrinėjo 81 tokį atvejį. J.Griciaus duomenimis, 2013 m. ginčuose iš viso kelta reikalavimų už daugiau kaip 17 mln. Lt, iš jų tenkinta - per 14 mln. Lt, iš darbuotojų išieškota apie 0,5 mln. litų.

• Rašyti komentarą (1)