|
|
|
Vienur – žvakių kalnai, kitur karvės ganosi
Pagal katalikišką tradiciją šiomis dienomis dar minima Vėlinių oktava – aštuonių dienų laikotarpis, kurio metu lankomos kapinės ir meldžiamasi už mirusiuosius. Miesto kapinėms skendint žvakių liepsnose, kai kurias senąsias kaimų kapines žmonės pastebi esant apleistas taip, kad jas mindo ir dergia ten besiganančios karvės. Mirtis visus sulygina Kretingiškė Genovaitė Venckutė piktinosi, kad senosios Sukdaubės kapinės, esančios tarp Kalnalio ir Nasrėnų kaimų gilumoje, Salanto upės link, neaptvertos, - į jas atklysta karvės, graužia žolę ir dergia ant kapų kauburių. Anot jos, nors prieš Vėlines karvės jau sugintos, bet likusios išmatų krūvos išduoda, kad jos čia ganosi. Senieji tvoros akmenys, anot moters, išnešioti. „Tos kapinaitėse yra palaidotas 1943 m. nuo raupsų miręs mano brolis. Aš dar atsimenu greta buvus du kareivių kapus, su raudonomis žvaigždėmis ant skardinių antkapių. Žinau, kad ten atgulė ir pasikoręs kaimynas. Man atrodo, kad į tas kapines buvo laidojami užribio žmonės – sergantys užkrečiamomis ligomis, savižudžiai ir kito tikėjimo. Sykį mamos klausiau, kodėl broliuko nelaidojo Kalnalio kapinėse, ši atsakė, kad čia žemė geresnė – smėlėta, o ir gamta gražesnė – teka upė, čiulba paukščiai“, - prisiminė garbaus amžiaus moteris. Tose kapinėse buvę palaidota nemažai žmonių, išlikę kryžiai ir koplytėlė. „Nejaugi negalima kapinių aptverti iš pagarbos mirusiesiems – juk kapai sulygina visus žmones, kad ir kokį jiems skirtą gyvenimą jie gyveno“, - samprotavo G.Venckutė. Tvoroms neturi lėšų Imbarės seniūnas Antanas Turauskis sakė, jog Sukdaubės kapinės užima 50 arų plotą, o jas aplink supa privatūs žemės sklypai. Jis įsitikinęs, kad iš pagarbos mirusiems tų sklypų savininkai tikrai neturėtų rišti savo gyvulių arti kapinių. „Sukdaubės kapinaitėse palaidota nemažai žmonių – išlikę jų kapų kauburiai, tačiau tų kapų jau niekas nebeprižiūri. Jos patenka į Salantų regioninio parko teritoriją, kas vasarą jas nušienaujame, išvalome sausuolius. Šią liepą į šias kapines buvo atvykę paminklosaugininkai – buvo sutarta sutvarkyti koplytėlės stogą, atstatėme nugriuvusį ąžuolinį kryžių“, - pasakojo seniūnas. Visoje seniūnijoje, anot A.Turauskio, yra 19 senųjų kaimų kapinaičių – kiekviename kaime jų buvo dažniausia ne po vienerias, o bent dvejas - trejas, įskaitant ir maro kapines. „Kai kurias bandėme aptverti – tai kainuoja nepigiai, bet šias ilgainiui išdrasko laukiniai žvėrys, ragus besikasantys gyvuliai ir griūvantys medžiai“, - seniūnas tvirtino, jog kapinių tvoroms įrengti nėra lėšų. Jo manymu, pagarbos nunykstančioms kapinėms ir jose palaidotiems žmonėms neišsaugosime tvoromis, - tai priklauso tik nuo pačių žmonių sąmoningumo.
Kapai virsta pievomis A.Turauskis sakė, kad prieš Vėlines jų seniūnijos darbuotojai aplankė pagrindinių kaimų kapines bei Lietuvos istorijai svarbias partizanų žūties bei žydų genocido vietas. Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė taip pat teigė, jog kasmet per Vėlinių oktavą aplankantys visas kapines – seniūnijoje jų yra 11, bei 2 partizanų žūties vietas. Kartenos seniūnijos specialistas ūkio reikalams Petras Drakšas sakė, jog triskart per metus šienauja, genėja medžius senosiose kapinėse, o prieš Vėlines jas aplanko. „Akmeninės kapinių tvoros suyra, kauburiai virsta pievomis, čia lankosi ir laukiniai žvėrys. Bet taip yra natūralu: išėjo žmogus - ilgainiui išnyksta ir jo atminimas“, - įsitikinęs P.Drakšas. Žalgirio seniūnas Bronius Talmontas sakė, jog seniūnijoje yra net 4 veikiančios – Budrių, Mikoliškių, Jokūbavo ir Raguviškių evangelikų liuteronų – kapinės, kuriomis prieš Vėlines jiems privalu pasirūpinti. „O aplinkinių kaimų kapinės jau supamos miškų, nykstančios, jų niekas nebelanko. Žinome tik jų vietas, tačiau skirti lėšų ir kelti iš užmaršties, manau, nebėra tikslo“, - samprotavo B.Talmontas. Pastebi kultūrinį nuosmukį Kretingos rajono paminklosaugininkas Algirdas Mulvinskas teigė, jog Vyriausybė 2008 m. senųjų kapinių tvarkymo ir priežiūros funkcijas perdavė savivaldybėms, tam neskirdama tikslinių lėšų: „Nuleido įstatymą, ir tvarkykitės patys, o savivaldybių biudžetai - riboti. Todėl kiekvienas seniūnas kaip išmano, taip tvarko ir saugo senas kapines“. Kretingos rajone, A.Mulvinsko žodžiais, yra išlikę dar XVI - XVIII a. prie parapijų įsikūrusių kapinių. Geru pavyzdžiu, kaip prižiūrėti senas kapinaites, anot paminklosaugininko, Kretingos rajone gali būti Darbėnų seniūnija, turinti gausiausiai – net 44 - senųjų kaimų kapinių: „O ir šis skaičius nėra riba, nes Darbėnų apylinkės - arčiau jūros esantis regionas, buvęs gausiai apgyvendintas: miškuose vis aptinkama nežinomų senų kapinaičių“. Kai kurios senosios kapinės Darbėnų seniūnijoje, apsaugant jas nuo laukinių žvėrių, pabrėžė A.Mulvinskas, būtent ir yra aptvertos. Visose kaimo kapinėse privalo būti atlikti geodeziniai matavimai - jos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir prie jų turi būti pastatyti nurodomieji ženklai. „Kapines reikia saugoti. Jos yra ne tik tautos istorijos palikimas, bet ir socialinis visuomenės atspindys. Atrodo, neseniai dar buvo taip elementaru: eidavo žmogus ir prieš kryžių nukeldavo kepurę, o dabar vos ne gyvulį prie kryžiaus riša, - prie koplyčių jau tikrai taip pasitaiko“, - bendrą kultūrinį nuosmukį pastebi kultūros paveldo specialistas.
* „Anksčiau šventumo ir pagarbos būdavo gerokai daugiau, negu šiandien. Užtenka pažvelgti į miesto senąsias kapines J.Basanavičiaus gatvėje, į stačiatikių arba žydų kapines: geria alų ir palieka kalnus šiukšlių“, - teigė paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas. Kretingos rajone yra 115 senųjų kapinių: Darbėnų seniūnijoje jų įregistruota 44, Kūlupėnų – 11, Kartenos – 12, Imbarės – 19, Žalgirio – 22, Salantų mieste – 2 (karių kapinės ir masinių žydų žudynių vieta), Kretingos mieste – 5 ( žydų, sovietinių karių, stačiatikių Dupulčių g., evangelikų liuteronų Briedžio g. ir pirmosios parapijinės kapinės J.Basanavičiaus g.).
|
|
