Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Norėtų atsisakyti bevardžių kapų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema
  • 2014-10-31

Vadinamųjų naujųjų Kretingos miesto kapinių pakraštyje, ties vandens bokštu, plyti tarsi atskiros kuklios kapinaitės – jose palaidota per 700 vienišų ar artimųjų užmirštų žmonių, anapilin iškeliavusių iš Padvarių socialinės globos namų. Šį kapinių plotą prieš artėjančias Vėlines sutvarkė globos namų bendruomenė.

Kapus tvarkyti atsivežame labiau savarankiškus, jaunesnio amžiaus žmones, kurie mėgsta ūkio darbus, padeda mums prižiūrėti aplinką. Su socialinėmis darbuotojomis jie noriai važiuoja tvarkyti ir kapų“, - sakė Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė.

Ji sakė, jog tvarkyti kapines važiuoja bent dukart - pavasarį ir prieš Vėlines: apšluoja, sugrėbia lapus. Kas pavasarį darbuotojos pačios užaugina gėlių, kurių ir pasodina ant kapų.

Nors globos namų bendruomenė ir jaučia pareigą sutvarkyti buvusių savo gyventojų kapus, tačiau, neslėpė vadovė, prižiūrėti tokį didelį kapinių plotą yra pernelyg sudėtinga.

„Dauguma kapų nunykę: žmonės čia buvo palaidoti prieš 30-40 ir daugiau metų. Todėl pradėjome derybas su Kretingos rajono savivaldybe ir miesto seniūnija, kad iš mūsų perimtų bent pusę kapaviečių ploto. Jeigu į jas atgulę žmonės kažkada mirė niekam nereikalingi, ar bėra tikslinga tvarkyti jų jau gerokai nunykusius kapus, kai kapinėse taip trūksta ploto laidoti žmones“, - svarstė R.Narmontienė.

Pagal taisykles laidoti viršum palaidotų palaikų galima po 25 metų.

„Šiandieną mūsų gyventojų kontingentas kinta, ir mes mažai belaidojame savų gyventojų – per metus ligi 10, - daugumą mirusiųjų laidoti pasiima artimieji arba giminės. Pasikeitus globos namų paslaugų specifikai, mūsų gyventojai jaunėja. Tad ar tikslinga manyti, kad jiems kada nors prireiks tiek daug kapaviečių? Dabar gi kapus tvarkome iš savo lėšų, o pinigai juk labiau reikalingi gyviesiems, o ne mirusiems“, - argumentuotai mintis dėstė vadovė.

Bevardžiai kapai sudaro apie pusę šiandieną Padvarių globos namų prižiūrimų kapų. Mirusiųjų pavardės išlikę tik globos namų registracijos knygoje.

Anot Kretingos miesto seniūno pavaduotojos Almos Patamsienės, tam, kad kapus galima būtų paskelbti bešeimininkiais, procedūros nėra paprastos. „Ant daugumos kapaviečių neišlikę nei vardų, nei pavardžių - neaišku, kas ir kada palaidotas. O jeigu kažkieno artimieji po kiek laiko pareikštų pretenzijas, kad nebėra kapo?“ - į šią problemą iš kitos pusės pažvelgė A.Patamsienė.

Ji patikino, jog po Vėlinių ketinama sukviesti komisiją, kurią sudarytų seniūnijos, Savivaldybės, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ atstovai bei seniūnaičiai, tam, kad konkrečiai apžiūrėtų kapavietes ir priimtų sprendimą dėl visų Kretingos miesto kapinėse esančių bešeimininkių kapų likimo.

*

Pirmieji Padvarių prieglaudos, kuri veikė nuo 1929 m. prie moterų vienuolyno, gyventojai būdavo laidojami senosiose miesto kapinėse, tačiau jų kapai nunykę. O į naująsias kapines buvo pradėti laidoti nuo 1961-ųjų, kai atsidarė šios kapinės: jiems pirmiausia buvo skirtas nedidelis sklypas dešinėje kapinių pusėje, palei geležinkelį. Šiandien šį plotą nuo tako skiria aukšta gyvatvorė, greta kurios pastatyti konteineriai. Čia žmonės sulaidoti eilėmis: 6 eilėse yra po 20 kapų.

*

Padvarių globos namų bendruomenė šiemet laidojo 9 asmenis, pernai - 6, užpernai – 22.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas