Užaugo morkos-gigantės

Kretingiškis Jonas Mažeika pats stebisi, kaip jam, nedėjus jokių pastangų, netręšus nei cheminėmis, nei mineralinėmis trąšomis ir net sodriai nelaisčius, pavyko užauginti milžiniško dydžio morkų.

Dydžiu morkos nustebino ir patį jų augintoją Joną Mažeiką.

„Mano sodyba – Rusnėje. Atvažiavęs padirbėti, daugiausiai dėmesio skiriu namo rekonstrukcijai, o ne daržams. Bet kadangi laisvos žemės prie tvoros yra, pernai pirmą kartą kur kliuvo, kur nekliuvo dėl visa ko subėriau pakelį morkų sėklų – galvojau, tegu sau auga, jeigu augs“,– pasakojo Jonas. Nei tų morkų jis retino, nei ravėjo, o atėjus laikui derlių nuimti, glėbiais rauti reikėjo – jų buvo tiek daug. Vyras įsitikinęs, kad gausą lėmė ne kas kitas, o puri žemė. „Jos paviršius – juodžemis, po juo – vien smėlis ir jokio akmens“,– teigė pašnekovas. Šį pavasarį J. Mažeika morkas palei tą pačią tvorą maždaug 30 kv. m ploto sklype sėjo kur kas rūpestingiau. Jau, sako, ir ravėjo kokį kartą, ir net retino vieną sykį. Tačiau vandens, kurio šuliniuose vasarą Rusnėje būna ne per daugiausia, vis tiek pagailėjo, negirdė gausiai, kaip reikėjo, mat eglaitėms taupė. Menki morkų lapai stebuklo toli gražu nežadėjo, o Jonas jo ir nelaukė. Vieną savaitgalį į sodybą jis atvažiavo kartu su kurso draugu. Pats, kaip įpratęs, – stojo prie namo statybos darbų, o draugas įsisuko į morkų daržą. „Kai išpešė vieną - kitą milžinę iš žemės, abu amo netekom“, – prisipažino J. Mažeika. Per pusę dienos 5 didžiulius maišus tokių morkų-gigančių draugas pripildė. Jonas teigė pats išsirinkęs didžiausią morką–karalienę ir nunešęs į turgelį, kad prekeiviai elektroninėmis svarstyklėmis pasvertų. „Ogi lygiai kilogramą rodyklė parodė!“– džiaugėsi „Trevenos“ degalinėje dirbantis Jonas. Paklaustas, kur dabar tiek daug didelių morkų dės, atsakė, jog iš jų įprastai spaudžia sultis, maišo jas su moliūgų sultimis – taigi vitaminingu gėrimu galės mėgausis ilgais žiemos vakarais. Be to, pasidalins su broliu, o dalį paaukos ir labdaros valgyklai „Rūpestėliai“.

• Rašyti komentarą (0)