Šimtametė be akinių skaito Bibliją

Rytoj Janinos ir Antano Pleikių namuose bus didelis sujudimas – suvažiuos giminė sveikinti šimto metų sulaukusią Antano motiną Plecidą Pleikienę.

Plecida Pleikienė senatvės dienas leidžia apgaubta sūnaus Antano šeimos rūpesčiu.

Žvali, giedro veido šimtametė Plecida spalio 21-ąją, savo tikrąją gimimo dieną, jau buvo apsupta išskirtiniu artimųjų rūpesčiu, skanavo šimtmečio proga išpuoštą tortą, o jos kambarys skendėjo gėlėse. Gėlių puokštes jai įteikė ir pasveikinti atvykę Kretingos rajono bei miesto seniūnijos ir „Sodros“ vadovai.

Sujaudinta jai rodomo pernelyg didelio dėmesio, senolė šypsojosi, dėkojo visiems, o atsisveikindama su “Pajūrio naujienų“ žurnalistais, teiravosi, kada ją vėl aplankysime.

Plecidos stalas ir komoda nukrauti religinėmis knygomis, tarp kurių – neseniai išleistos „Patriarchai ir pranašai“, „Didžioji kova“. O visų knygų knygą – stambiu šriftu išspausdintą Šventąjį Raštą - moteris laiko prie savo lovos ir paskaito kasdien, beje, neskubėdama užsidėti akinių.

„Mama nuo seno labai religinga, ir mus visus, savo 11 vaikų, nuo mažumės pratino pažinti Dievą – kas sekmadienį veždavosi į Palangos bažnyčią“, - kalbėjo 66-erių jos sūnus A.Pleikys.

Jis sakė, jog jų šeimoje užaugę 6 broliai ir 4 seserys, jis esąs vidurinis, o brolis Liudvikas nuo ligos mirė, sulaukęs vos dešimties. Anapus iškeliavus garbaus amžiaus seseriai Elvyrai, dabar jie likę 9-iese.

P.Pleikienė gimė ir augo Kurmaičiuose. Būdama 22-jų ištekėjo už Jono Pleikio iš Žibininkų, kuris iš grafo Tiškevičiaus buvo įsigijęs 33 ha žemės. „Senelis turėjo tris sūnus ir dvi dukteris, po karo šeimą išdraskė - vienus ištrėmė, kiti išsislapstė. Mano tėvų nelietė, bet laikas šeimai buvo labai neramus. Sykį Darbėnuose per Šv.Petro ir Povilo atlaidus išgirdo, kad nušovė pirmininką, o tėvą siūlo į jo vietą. Tėvas išsigando – rytą ateidavo vieni, naktį kiti – ir nusprendė trauktis, sėdo ant dviračio ir išvažiavo į Klaipėdos kraštą. Girkaliuose susirado apleistą vienkiemį, jį susiremontavo ir įsikūrė su šeima“, - tėvų gyvenimą, o ir savo vaikystę prisiminė A.Pleikys.

Iš savo motinos, Antanas sakė, paveldėjęs darbštumą ir teigiamą požiūrį į gyvenimą. „O kaip nugyvenau savo gyvenimą, manęs paklausit, kai sulauksiu 100 metų“, - juokavo švelniai mamą apglėbęs sūnus.

Sūnus neslėpė, jog mama niekada nesako, kad jai sunku, nors po kojos lūžio ir operacijos ji sunkiai bevaikšto. „Ji tebėra pilna gyvenimo geismo, turi puikų apetitą, mėgsta saldumynus, nors šiuos dėl sveikatos gerokai apribojome“, - sakė A.Pleikys.

Pati P.Pleikienė tvirtino, kad ilgą gyvenimą jai numatė Dievas, o kaime ji turėjusi draugę, kuri taip pat sulaukusi per 100 metų.

• Rašyti komentarą (5)