|
|
|
Iš skolų liūno kapstosi kaip gali
„Esame įsiskolinę, bet – ne beviltiški“,– paklaustas apie Kretingos rajoną užgulusias skolas, teigė Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Grimzdo nuo 2007-ųjų kasmet Nors 40 proc. skolinimosi limitas viršytas ir paskolų investicijoms ar kompensacijoms šiemet Savivaldybė imti jau nebegali, tačiau kelias pretenduoti į paskolą Europos Sąjungos tarptautiniams paramos projektams įgyvendinti – neuždarytas. Tiems projektams, prie kurių įgyvendinimo reikės prisidėti 10 ar 5 proc. lėšų, pagal šiuo metu Vyriausybės nustatytą tvarką gauti galės. „Bus galima toliau investuoti, pavyzdžiui, į investicinius vandentvarkos bei miesto tvarkymo projektus“,– komentavo V. Domarkas. Jo žodžiais, dėl viršytų skolinimosi limitų problemų turi visos šalies savivaldybės, šį klausimą kelia Savivaldybių asociacija, todėl viliamasi, kad limitas gali būti padidintas iki 120 proc. Kretingos rajono savivaldybės įsiskolinimų istorija prasidėjo nuo 15 mln. Lt 2007 metais ir nuo tol kasmet bendrasis įsiskolinimas augo po maždaug 2 mln. Lt, o šiemet siekė 28 mln. 254 tūkst. Lt. Didžiausią įsiskolinimo dalį sudaro banko paskolos – 22 mln. 213 tūkst. Lt. Per 2012 metus bankinių paskolų grąžinta 1 mln. 69 tūkst., per 2013 m.– 1 mln. 243 tūkst., o šiemet – 709 tūkst. Lt. Spalio 1 d. duomenimis, dar liko grąžinti 22 mln. 213 tūkst. Lt. Direktoriaus teigimu, Savivaldybėje apie grąžinimą mąstoma nuolat, reaguojama į rinkos pokyčius. „Pernai bankinių palūkanų normą sumažinome maždaug nuo 4 iki 2,4 procento. Tai – nemaži pinigai, skaičiuojant nuo 22 milijonų litų skolos“,– sakė V. Domarkas. Formuojant rajono biudžetą, palūkanoms dengti šiemet buvo skirta per 1 mln. Lt. Šiemet įsiskolinimai augo dėl padidėjusio darbo užmokesčio ir dėl su tuo susijusių atskaitymų „Sodrai“. Iki 1 tūkst. 35 Lt pakilus minimaliai algai, papildomai prireikė 1 mln. 52 tūkst. Lt, be to, 764 tūkst. paskola buvo paimta europiniams projektams. Iš kitų paslaugų eilutės įsiskolinimas sumažintas 484 tūkst. Lt. Nemokamam vaikų maitinimui skirtos lėšos sumažėjo 34 tūkst. Lt. „Tai nereiškia, kad vaikai skriaudžiami – tiesiog atidžiau, sąžiningiau kontroliuojama, kurie iš tikrųjų yra socialiai remtini“,– sakė V. Domarkas. Jo žodžiais, 221 tūkst. Lt sumažėjo išlaidos už komunalines paslaugas, 116 tūkst. Lt – kitoms išlaidoms. Pastaroji didelė banko paskola – 2 mln. 465 tūkst. Lt – 2010 – 2011 m. buvo paimta Petrikaičių kapinių įrengimui užbaigti. Atlyginimo vidurkis – vienas mažiausių „Palyginus demografine padėtimi panašias savivaldybes, pagal ilgalaikius įsiskolinimus esame ties viduriu – kaip ir artimiausias kaimynas Klaipėdos rajonas“,– sakė direktorius. Pagrindines Savivaldybės biudžeto pajamas, be turto, nuomos už valstybinę žemę, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių, sudaro gyventojų pajamų mokesčio dalis, kurią nustato LR Seimas. Nuo 57,34 proc. ji padidėjo iki 67,78 proc. Tačiau tai rajono vadovų neguodžia – padaugėjus pajamų, pridėta ir naujų funkcijų. Anksčiau socialinėms pašalpoms bei kompensacijoms lėšų buvo skiriama iš valstybės biudžeto, o dabar – iš rajono biudžeto. Šiemet tam buvo planuota 4 mln. Lt. Tiesa, yra tikimybė, kad visos šios lėšos nebus panaudotos. Iš valstybės iždo metų pabaigoje į biudžetą lėšos patenka atsižvelgus į surenkamą gyventojų pajamų mokestį ir demografinius rodiklius. V. Domarko duomenimis, Kretingos rajone šiemet pajamų mokestis surenkamas 104 proc. Tačiau gaila, kad rajonas – tarp tų, kurių vidutinis atlyginimo vidurkis – vienas mažiausių. Respublikos vidurkis – 2 tūkst. 315 Lt, o Kretingoje jis mažesnis, negu 1 tūkst. 750 Lt. Palyginimui: Klaipėdos mieste – 2 tūkst. 482, Plungėje – 1 tūkst. 866, Rietave – 1 tūkst. 938 Lt. „Pagal atlyginimo vidurkį mus lenkia netgi Skuodas“,– apgailestavo direktorius. Jo nuomone, jeigu kretingiškių atlyginimai būtų šalies vidurkio lygio, į biudžetą papildomai būtų galima surinkti maždaug 4 mln. Lt. „Apie tai kalbėjomės ir su mokesčių inspekcija, tačiau daugelis duomenų ten – įslaptinti ir taip lengvai neskelbiami“,– apgailestavo V. Domarkas. Darbuotojai, ypač dirbantys verslo įmonėse, esą patys turėtų suprasti, kodėl atlginimų vidurkis mūsų rajone toks mažas. Tuo metu rajono Savivaldybė gyventojų atžvilgiu, direktoriaus nuomone, elgiasi supratingai ir sąžiningai: žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių šiemet nepadidino. * 2013 m. duomenimis, Kretingos rajone gyveno per 40 tūkst. gyventojų; pensinio amžiaus gyventojų buvo per 8 tūkst.; vaikų iki 6 metų – apie 3 tūkst. 800; vaikų nuo 7 iki 17 m. – per 5 tūkst.; teritorija užima beveik 986 kv. km; užstatyta teritorija užima 2 tūkst. 420 ha plotą; vietinių kelių ir gatvių ilgis 2012 m. pabaigoje buvo 885 km.
|
|
