|
|
|
Valdoves pakeitė beveidės moterys
Pedagogės ir menininkės 33-jų Ramunės Grikštaitės kūrybinis braižas jau žinomas daugumai kretingiškių meno mylėtojų – savo grafikos darbuose ji pamėgo vaizduoti moteris ir sukūrė ciklus „Angelai“, „Valdovės“, o pats naujausias „Moteris be veido“ šiuo metu puošia Kretingos kultūros centro Rūdaičių skyriaus žiūrovų salę.
„Visąlaik aukštinamas vyrų pasaulis, o aš pagalvojau, kodėl - ne moterų. Moteriai visuomenėje gerokai sunkiau išsikovoti vietą po saule, negu vyrui. Moterys dažnai kenčia ir nuo smurtautojų šeimose, tačiau tai slepia nuo aplinkinių. Tą kančią jos tarsi užrakina savyje, kad pasauliui ji būtų nematoma. Projektuodamos išgyvenimus į save, jos tampa tarsi beveidėmis, tačiau nesugniuždytomis. Po paslėptais veidais visas šias moteris sieja bendra vidinė drama“, - taip savo naujausių darbų ciklą apibūdino kūrėja. Visos beveidės moterys pavaizduotos iš priekio, nes jos nebijo sunkumų ir oriai eina pasitikti joms skirto likimo. Prieš pasirodant ciklui „Moteris be veido“, R.Grikštaitė jau spėjo atkreipti visuomenės dėmesį į jos specifinės tematikos kūrybą: pirmajame savo grafikos darbų cikle „Angelai“, kaip ji sakė, taip pat pavaizdavo moteris. „O kas pasakė, kad angelai – vyriškos lyties? Gal tai belytės būtybės, o gal moteris sergstintys angelai ir yra moteriškos lyties“, - svarstė menininkė. Kūrėja tvirtino nuo mokyklos laikų besidominti istorinėmis asmenybėmis. „Istorija rodo, kiek buvo protingų ir įtakingų moterų, palikusių gilius pėdsakus visuomeniniame ir politiniame savo valstybių gyvenime ar net turėjusių įtakos pokyčiams pasaulyje. Mane itin žavi egiptologija: atkasti faraonų kapai, piešiniai ant sienų ir pergamentuose liudija, kokia aukšta buvo šios šalies kultūra – įmantriai ir didingai įrengti rūmai, prabangūs, auksu tviskantys moterų drabužiai. Tai mane įkvėpė sukurti ciklą „Valdovės“, kuriame visų pirmiausiai ir apsigyveno faraonė“, - grafikos darbų, apibendrintai išaukštinančių iškilias moteris, pradžią prisiminė pašnekovė.
Vėliau cikle „Valdovės“ šalia faraonės atsirado viduramžių damos bei aristokratės su jų epochoms būdingų stilių sukniomis bei galvos papuošalais. Tačiau šiame cikle, skirtingai negu cikle „Moteris be veido“, valdovės pavaizduotos šonu: „Jos lyg karo moterys eina į priekį išdidžios, nesustoja ir taip verčia nesustoti ir tuos, kurie eina paskui jas nugalėti“, - šio ciklo idėją atskleidė menininkė. Visi R.Grikštaitės mišria technika sukurti grafikos darbai – labai saviti. Tačiau kūrybos paslapčių, kaip tai atlikta, ji, kaip ir dauguma menininkų, nelinkusi atskleisti. Dabar moterų portretų kūrybos procesas, ji neslėpė, sustojo - teptukai ir dažai padėti į šalį. Nes menininkė susidomėjo instaliacijų kūrimu bei baldų dizainu, ir jau sėkmingai dalyvavo Klaipėdoje įvykusiame renginyje „Dizaino savaitė“, kur pristatė sukurtus vaikiškus baldus bei interjero detales vaikų kambariui. O tam ją paskatino į pasaulį prieš 2 metus atkeliavęs jos sūnus Edvinas. Iš Rūdaičių kilusi ir šiuo metu Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje, Palangoje, bei Baublių mokykloje-daugiafunkciame centre vaikus dailės mokanti R.Grikštaitė sakė ligi šiol prisimenanti ją į meno pasaulį atvedusius Kretingos meno mokyklos, kurioje ji mokėsi, pedagogus Astą Abramauskaitę bei Algį Kuklį. * R.Grikštaitė neslėpė esanti iš tų menininkių, kurios savo darbams neleidžia dūlėti palėpėse ar stirksoti pasieniuose. Kone visi jos darbai iškeliavę į parodas: šilkografijos technika sukurti paveikslai puošia Savivaldybės holą, „Valdovės“ – Švietimo skyrių ir Simono Daukanto pagrindinę mokyklą, kurioje ji mokėsi, net dvi parodos yra iškeliavusios į Kryžių kalno vienuolyną.
|
|
