|
|
|
Po ratais – du žvėrys
Šeštadienio dieną kelyje Kretinga-Skuodas, netoli Darbėnų, 23 metų šiauliečio vairuojamas automobilis susidūrė su į važiuojamąją kelio dalį netikėtai iššokusiu briedžiu. Vairuotojas atsipirko išgąsčiu ir apgadinta mašina. Įvykio vietoje nugaišęs kuprotasis perduotas medžiotojams.
Dar viename eismo įvykyje tame pačiame kelyje ir tą pačią dieną, „Pajūrio naujienų“ duomenimis, nukentėjo stirna. Su ja susidūręs vairuotojas pasišalino. Anot Kretingos kelių policijos poskyrio viršininko Ričardo Kačino, tokie eismo įvykiai, kuriuose dažniausiai nukenčia stirnos ir, žinoma, automobiliai, pasikartoja sistemingai – 1-2 kartus per mėnesį. Žvėrys migruoja nuolat Nors rujos metu, rudenį, kanopinių miško žvėrių migracija suaktyvėja, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjo Ričardo Kašėtos teigimu, negalima teigti, jog kuris nors konkretus mėnuo apibrėžtų gyvūnų migracijos laikotarpį. Anot Kretingos miškų urėdijos urėdo Antano Baranauskao, apskritai keista, kad po ratais pakliūva stirna – esą, šių žvėrių miškuose dabar labai sumažėję. Briedžiai, urėdo žodžiais, nuolat migruoja ir dažnai atsitinka taip, kad visame miške - tik vienas briedis, ir tas pats bus sutiktas kelyje. Gyvūnai įprastai migruoju tamsesniu paros metu – vakare, ryte, naktį, taip pat tais laikotarpiais, kai tamsesnis paros metas trunka ilgiau, o tai ne į naudą vairuotojams. Tačiau, R.Kašėtos teigimu, pagal avarijų statistiką tikrai negalima spręsti apie gyvūnų migraciją, gausesnis eismo įvykių skaičius tamsesniu paros metu greičiau - tik nuoroda į prastesnį matomumą. Kita vertus, medžioklės irgi organizuojamos vakarop. Gyvūnas atitenka medžiotojams Pasak medžiotojų klubo „Briedis“ atstovo Romualdo Česnavičiaus, žvėrys migruoja rujos metu, taip pat ieškodami maisto šaltinio. „Pavasarį briedžiai žingsniuoja iš šiaurės į pietus ir kartais pas mus atkeliauja net iš Estijos ar Latvijos. Rudenį, po rujos, kuri įprastai vyksta rugsėjo mėnesį, žvėrys savo takais grįžta atgal į tėviškes“, - pasakojo medžiotojas. Šiuo metu, medžiotojo žodžiais, vyksta tauriųjų elnių, briedžių, stirnų, šernų medžioklė iš bokštelių, tokiu būdu įprastai medžiojama vakarais. Medžioklė su varovais prasidės nuo spalio 15 d., todėl eismo įvykiui, kuriame pražuvo briedis, negalėjo turėti įtakos. Medžiotojų klubui „Briedis“ jau iki šio įvykio šiais metais pranešta apie 3 - 4 avarijoje žuvusias stirnas. Anot R. Kašėtos, medžiotojai moka mokesčius už laukinę gyvūniją, todėl jie sprendžia, kaip pasielgti su nukentėjusiais gyvūnais, kurie pagal įstatymą perduodami toje vietoje medžiojančio būrelio žinion. Jeigu žvėris visiškai sumaitotas ir nebetinka maistui, jis dažniausiai atsiduria sanitarinėje duobėje, kurią turi kiekvienas klubas, kitu atveju – suvartojamas maistui.
Atitvarai gelbsti ne visada Kelio ruožą ties Darbėnais šiuo metu remontuojančios Kretingos kelių tarnybos viršininko Artūro Meškio teigimu, atitvarų įrengimą keliuose numato Kelių direkcija. „Šiuo metu kelyje Kretinga-Skuodas vykdome sankasos remonto darbus, tačiau atitvarai čia nenumatyti“, - sakė A.Meškys. Pasak pašnekovo, kelininkai nuolat stebi statistinius eismo įvykių duomenis, ir jeigu kurioje nors atkarpoje daugėja susidūrimų su miško žvėrimis, ji pažymima įspėjamaisiais ženklais - ruožas ties Darbėnais šiuo atžvilgiu nėra išskirtinis. R. Kašėtos nuomone, atitvarai iš tiesų gelbsti, tačiau rajoniniuose keliuose jie retesni, nes pirmiausia rūpinamasi magistraliniais keliais, kur eismas intensyvesnis, greičiai didesni. Tai patvirtino ir R. Kačinas, pridurdamas, kad dažnai žvėrių migracijos negali sustabdyti niekas - žvėrys sugeba pasidaryti takus atitvaruose ar perlipti juos. Medžiotojas R. Česnavičius priminė, kad atsiranda ir modernesnės pagalbinės prevencinės priemonės, kuriomis gali pasirūpinti patys vairuotojai, - specialūs prietaisai, tvirtinami prie mašinų veidrodėlių, skleidžiantys tam tikrus, tik gyvūnams girdimus ir juos atbaidančius signalus. Svarbu būti dėmesingiems „Pagrindinis patarimas vairuotojams – būti dėmesingiems. Nors iš pirmo žvilgsnio šis kelio ruožas ir švarus, leidžiantis apžvelgti teritoriją, - miškingos vietos gali būti apgaulingos – visada yra tikimybė, kad iš miško kažkas išbėgs“, - sakė R.Kačinas. Atsitikus tokiam eismo įvykiui, policiją kviesti būtina jau vien dėl sužeisto ar nugaišusio žvėries, kuris turi būti perduotas medžiotojams. Vairuotojui taip pat tenka braižyti įvykio schemą, paaiškinti, kaip įvyko avarija. „Tiek mūsų regione, tiek visoje Lietuvoje nėra dažni su žvėrimis susiję skaudūs įskaitiniai įvykiai, kuriuose sužeidžiamas ar žūva žmogus. Dažniausiai kelyje pasimaišo stirnos, kurios nepadaro tokios žalos. Nebent vairuotojas nesuvaldo automobilio ir siekdamas išvengti susidūrimo nuvažiuoja nuo kelio. Skaudžiausios nelaimės atsitinka, susidūrus su sunkiasvoriais kanopiniais, pavyzdžiui, briedžiais“, – sakė R.Kačinas.
Viktorija VAŠKYTĖ
|
|
