|
|
|
Metė šešėlį Savivaldybės viešiesiems pirkimams
Savivaldybės apklausos būdu vykdomi viešieji pirkimai iš tikrųjų yra slepiami ir į „išrinktųjų“ ratą nepapuolantys verslininkai apie juos sužino, kai viskas būna pasibaigę arba paskutinėmis jų dienomis – tokį kaltinimą paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje Kretingos rajono savivaldybės Viešojo pirkimo komisijai metė rajono valdantiesiems nepriklausančios partijos Tvarka ir teisingumas bei Savivaldybės tarybos narys Alvydas Jonaitis. Kretingos rajono savivaldybės Viešojo pirkimo komisijai vadovauja Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, kuris posėdyje nedalyvavo, buvo atostogose. Pareiškęs, jog viešieji pirkimai yra „grynai administracijos kompetencijos klausimas“, meras Juozas Mažeika priminė A. Jonaičiui, jog net Premjeras Algirdas Butkevičius yra prašęs politikų kiek įmanoma į viešuosius pirkimus nesikišti bei juose nedalyvauti. „Meras kontroliuoja atliekamus darbus ir rezultatus. Galiu įsikišti, kai gaunu skundus. Iki šiol oficialiai nesu gavęs jokio skundo dėl administracijos organizuojamų viešųjų pirkimų“, - tvirtino J. Mažeika. Jis pasiūlė, kad A. Jonaitis priekaištus dėl viešųjų pirkimų išsakytų V. Domarkui, kai šis sugrįš iš atostogų, bei pažadėjo pats dalyvauti. A. Jonaitis buvo nepatenkintas ne vien Viešojo pirkimo komisijos, bet ir kitų su statybomis susijusių Savivaldybės valdininkų darbu, kad šie vilkina išduoti leidimus statyboms. „Pasakysiu ir kodėl vilkina: užuot patikrinę visą projektą iš karto ir surašę visas klaidas, kurias reikia ištaisyti, jie randa pirmą klaidą ir toliau netaiso, atmeta. Taip ir po kelis kartus tenka visą procesą sukti iš naujo“, - aiškino A. Jonaitis, turintis statybų įmonę „Stakreta“ ir jai vadovaujantis. Jo kolega taryboje, liberalsąjūdietis, kuris yra statybų įmonės „Ringesta“ savininkas ir vadovas, prieštaravo: „Kartais mums atrodo, kad projektus atmetinėja nepagrįstai. Klaidų neturi būti. Ir nemanau, jog be priežasties projektai atmetami“. Jam pritardamas J. Mažeika prisiminė atvejį, kai verslininkas jam pasiskundė, jog baigė statyti objektą, o Savivaldybės specialistai jį trukdo priduoti eksploatavimui. „Ėmiau ir pats perskaičiau rangos sutartį, kurioje radau priežastį, dėl ko stringa objekto pridavimas. Ir paklausiau verslininko, ar jis sutartį skaitė. Prisipažino, kad ne“, - teigė J. Mažeika. Tačiau pripažino, jog tarp valdininkų gaji yra nuostata - tau reikia, tu ir rūpinkis. „Su tuo ir pats susidūriau. To neturėtų būti“, - sakė jis. Tarybos narys Povilas Turauskis irgi įžvelgė valdininkų kaltės dėl vilkinamų statybų biurokratinių procedūrų. „Kodėl būtinai laukia duoto termino paskutinės dienos, kad žmogui ar įmonei atsakytų?“ – klausė jis. Meras sutiko: „Toks terminų „laikymasis“, kol sulaukia paskutinės dienos, tikrai erzina“. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė aiškino, jog statybų projektų derinimo terminas priklauso ir nuo jų sudėtingumo. „Jeigu kokia nors institucija nederina, tenka ištaisyti jos pastabas ir iš naujo skaičiuoti terminą“, - teigė ji. D. Skruibienė tikino, jog Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo bei Statybos skyriai, Savivaldybės įmonės, kurios kontroliuoja statybas, projektų derinimo be reikalo nestabdo. Anot jos, derinimo procesas dažniausiai įstringa, kai reikia LESTO, Kultūros paveldo, kitų Savivaldybei nepavaldžių institucijų suderinimo. „Pavyzdžiui, į LESTO paskambinus nėra net su kuo kalbėtis, ragelyje nuskamba balso įrašas. Stengiamės visaip spartinti tuos procesus, bet ne visada pavyksta“, - teisinosi D. Skruibienė.
|
|
