Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Į baidares pasikinkė srauniąją Miniją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
  • 2014-09-26

Kertant Minijos tiltą ties Raguviškių kaimu, kairėje kelio pusėje akį patraukia šiuolaikiškai įrengta poilsiavietė su trimis pavėsinėmis bei laužavietėmis – tai baidarininkų sustojimo vieta, kurią, besibaigiant vasarai, įsirengė Raguviškių kaimo bendruomenė.

Anot bendruomenės pirmininkės Daivos Dirmeitienės (dešinėje) ir seniūnaitės Dianos Sungailienės, poilsiavietės priežiūra rūpinsis patys kaimo žmonės.

Graži aplinka įpareigoja tausoti gamtą

Lietuvoje kasmet populiarėjant baidarių pramogoms, išnaudoti pro kaimą tekančią Miniją sumanė ir raguviškiečiai. Anot bendruomenės pirmininkės Daivos Dirmeitienės, įsirengus baidarių stotį, ši vieta tapo dalimi tarpregioninio baidarių maršruto „Baidarėmis per Lietuvą“, apimančio Ignalinos, Šiaulių, Anykščių, Utenos, Šilutės bei Kretingos rajonus.

„Mūsų bendruomenė yra pasirengusi ir toliau savanoriškai rūpintis šia vieta: rengti talkas, rinkti šiukšles, o seniūnija, talkinant Darbo biržos specialistams, nušienaus teritoriją“, - kalbėjo D.Dirmeitienė.

Ją papildė Raguviškių kaimo seniūnaitė D. Sungailienė, teigdama, jog plotas, kurio pakraštyje, palei upę, įkurdinta poilsiavietė, užima maždaug 3 ha valstybinės žemės. Todėl kaimo bendruomenė čia ketina rengti laisvalaikio zoną, užsodinti parką.

„Džiaugiamės, kad mūsų kaime atsirado baidarininkų stotis – žmonėms čia patogu išsilaipinti, jie čia gali įsirengti stovyklavietę ir kultūringai praleisti laiką. Graži vieta savaime įpareigoja tausoti gamtą, bet kur nešiukšlinti. Anksčiau baidarininkai išsilaipindavo po tiltu, matyt, čia buvo jų įlaipinimo – išlaipinimo vieta, o dabar jie gali sustoti kultūringam poilsiui“, - kalbėjo pašnekovės.

Jos įsitikinusios, jog ir kaimui iš to nauda: „Poilsiautojai užsuka į parduotuvę, apsilanko pas ūkininkus įsigyti produktų. Taip mūsų kaimas tampa vis labiau žinomas“.

D.Dirmeitienė tvirtino sykį suskaičiavusi, jog esant geram orui, per valandą Minija ties jų kaimu praplaukia apie 50 baidarininkų.

Raguviškiuose, prie Minijos, naujai įrengta baidarių sustojimo vieta su pavėsinėmis ir laužavietėmis.

Sustojimai – turistų pamėgtose vietose

Jau kone dešimtmetį baidarių verslu užsiimantis kretingiškis Vidas Valkiūnas sakė, jog baidarėms, kaip nesavaeigėms plaukiojimo priemonėms, sezonas įstatymu nėra reglamentuotas:

„Plaukioti baidarėmis galima nors ir visus metus. Tačiau didesni srautai užplūsta per Jonines, o baigiasi po Žolinių. Bet ir dabar dar per gimtadienius ar kitokias šventes kompanijomis žmonės išplaukia pasigrožėti rudenėjančia gamta“, - sakė V.Valkiūnas.

Kad pramogauti baidarėmis būtų saugu, jis tvirtino, perspėjąs baidarininkus, kad šie nekvailiotų vandenyje, neturėtų alkoholinių gėrimų, o sustoję susirinktų visa, nepaliktų po savęs.

Plaukiant nedraudžiama sustoti ir išlipti bet kur, tačiau įsirengti stovyklavietę galima tik tam numatytose vietose, išskyrus regioninių parkų teritorijas, kur ir sustojimai yra ribojami.

Salantų regioninis parkas ėmėsi iniciatyvos ir Kretingos rajone jau įrengė 9 baidarių sustojimo vietas itin turistų pamėgtose parko vietose Minijos upės slėniuose.

„Regioninio parko teritorijoje ligi tol nebuvo specialiai įrengtų ir paženklintų baidarių sustojimo vietų, kur žmonės galėtų įsikurti stovyklavietę. Įrengėme jas ten, kur žmonės ir anksčiau mėgdavo išlipti, pasigrožėti laukine gamta, atsiveriančiais skardžiais, upės kilpomis“, - tvirtino šio parko vyriausioji ekologė Asta Bagočienė.

Tvarkingas poilsiautojas, ji mano, ir pats turėtų jausti, kad plaukiant irklais negalima draskyti augalų. Rezervato ribose negalima išlipti, kad neišbaidytų vandens paukščių, netrukdytų pakrantėse jauniklius vedantiems tulžiams.

A.Bagočienės duomenimis, intensyviausiai vasarą per dieną Minija praplaukia iki 300 baidarių. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atlieka stebėseną, ar srautai nėra per dideli, ir šiemet priims atitinkamą sprendimą.

*

Rūtos Lapinskienės, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės, komentaras:

- Gaila, bet pasitaiko nesąmoningų vandens turistų, kurie palieka šiukšles ne tik pakrantėse, bet ir meta jas į vandenį. Tokiais keliautojais nepatenkinti prie upių esančių žemės sklypų savininkai, nuo jų kenčia ir vandens gyventojai. Jautriausias periodas žuvims – neršto metas. Gerai, kad jis nesutampa su intensyviuoju vandens turizmo laikotarpiu. Žvejybą šalies vandens telkiniuose reglamentuoja teisės aktai, kurių privalu laikytis ir plaukiantiems baidarėmis.

Tačiau tol, kol nepakankamas turistų sąmoningumo lygis, yra reikalinga kontrolė. Svarstome siūlymą apmokestinti lankymąsi valstybiniuose parkuose, įvedant lankytojų bilietą. Juos platintų ir verslininkai, nuomojantys baidares. Šiandieną baidarių pramogos apmokestintos tik plaukiant Ūlos upe, Dzūkijos nacionaliniame parke. Prasidėjus šios upės krantų erozijai, taip reguliuojami baidarininkų srautai - per dieną praleidžiama po 100 baidarių, o surinkti mokesčiai skiriami Dzūkijos nacionalinio parko infrastruktūrai gerinti. Tam tikros Minijos upės atkarpos taip pat patenka į jautrius aplinkosaugos požiūriu ruožus, todėl siūlysime Aplinkos ministerijai apmokestinti lankymąsi Salantų regioniniame parke.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas